Laisvas paukščių ar smulkių gyvūnų išleidimas suteikia daugiau erdvės judėti, tačiau kartu padidina pavojų. Net šalia namų laikomus gyvūnus gali pasiekti šunys, lapės, kiaunės, žebenkštys, žiurkės ar plėšrieji paukščiai. Todėl saugus gyvūnų voljeras priklauso ne tik nuo tvoros aukščio, bet ir nuo to, ar neliko lengvai pasiekiamų silpnų vietų.
Plėšrūnai greitai pripranta prie vietų, kuriose gali rasti lengvo grobio. Jei teritorijoje nuolat paliekamas lesalas, maisto likučiai ar lengvai pasiekiamas vanduo, ji gali tapti patraukli nepageidaujamiems lankytojams. Vien žmogaus buvimas taip pat ne visada juos sustabdo, ypač jei gyvūnai jau įprato prie aplinkos.
Kur dažniausiai prasideda problemos
Voljeras ar aptvaras gali atrodyti tvirtas, tačiau jo apsaugą dažnai susilpnina smulkios, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės. Pavojingiausios vietos paprastai atsiranda ties žeme, kampuose ir konstrukcijų sujungimuose.
- Po lietaus ar grunto judėjimo atsiradę tarpai prie tvoros apačios
- Atsilaisvinę vartelių vyriai ir neužsifiksuojantys užraktai
- Prasiplėtusios tinklo akutės arba išsitempęs tinklas
- Pažeistos ar surūdijusios konstrukcijos dalys
- Neuždengtas voljero viršus, per kurį gali patekti plėšrieji paukščiai
Net nedidelis tarpas gali būti pakankamas smulkiam plėšrūnui. Todėl tvoros apačia turi priglusti prie žemės per visą perimetrą. Atsiradusią angą reikėtų užpildyti gruntu arba uždengti papildomu tinklo ar kitos tvirtos medžiagos gabalu.
Tinklas nėra amžina apsauga
Veikiamas lietaus, sniego, vėjo ir temperatūros pokyčių tinklas ilgainiui praranda standumą. Jis gali išsitempti, įlinkti arba kai kuriose vietose tapti retesnis. Iš išorės toks pažeidimas kartais beveik nepastebimas, tačiau būtent per jį plėšrūnas gali prasibrauti.
Apžiūrint aptvarą verta patikrinti ne tik visą tinklo plotą, bet ir jo tvirtinimo vietas. Jei tinklas nusviręs, jį reikėtų papildomai įtempti ir įrengti atramas. Pažeistus gabalus saugiau visiškai pakeisti, o ne laikinai uždengti mažu lopu.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti apatinei daliai. Ji turi būti pritvirtinta taip, kad laikui bėgant neatsitrauktų nuo žemės. Jeigu aptvaras pastatytas ant nelygaus grunto, aplink jį susidarančius tarpus būtina tikrinti dažniau.
Lesalas gali privilioti graužikus
Atvirai paliktas pašaras pavojingas ne tik dėl to, kad jį gali pasiekti žiurkės ar pelės. Graužikai gali pažeisti pašaro talpyklas, landžioti po aptvaru ir pritraukti didesnius plėšrūnus. Todėl lesalą verta laikyti uždarame inde, o išbertus likučius reguliariai pašalinti.
Taip pat svarbu nepalikti maisto nakčiai, ypač jei teritorijoje jau buvo pastebėta lapių, kiaunių ar kitų laukinių gyvūnų. Tvarkinga aplinka sumažina priežastis jiems sugrįžti.
Kaip patikrinti aptvarą prieš išleidžiant gyvūnus
Prieš kiekvieną sezoną ir po stipresnių orų verta atlikti trumpą patikrą. Saugus gyvūnų voljeras turėtų būti apžiūrimas ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, nes dalis pažeidimų pastebima tik iš kitos pusės.
- Apžiūrėkite tvoros apačią ir kampus
- Patikrinkite, ar nėra išsiskyrusių tinklo akučių
- Įsitikinkite, kad varteliai sandariai užsidaro
- Patikrinkite užraktus ir tvirtinimo vietas
- Pašalinkite lesalo likučius ir šiukšles
- Įvertinkite, ar viršus pakankamai apsaugotas nuo plėšriųjų paukščių
Gyvūnams naudinga suteikti daugiau erdvės ir galimybę judėti, tačiau išleidimas neturėtų reikšti, kad jie paliekami be apsaugos. Tvirta konstrukcija, reguliari patikra ir tvarkinga lesinimo vieta padeda sumažinti riziką bei išvengti netikėtų nuostolių.