Geležies stokos mažakraujystė paršeliams yra dažna problema pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Naujagimiai gimsta turėdami nedideles geležies atsargas, o su paršavedės pienu šio elemento gauna per mažai, kad patenkintų sparčiai augančio organizmo poreikius.
Dėl to profilaktika dažniausiai pradedama jau 3-5 gyvenimo dieną. Tačiau vien atlikti procedūrą nepakanka. Svarbu stebėti jauniklių išvaizdą, aktyvumą, augimą ir laiku kreiptis į veterinarijos specialistą, jei atsiranda nerimą keliančių požymių.
Kodėl paršeliams ima trūkti geležies
Naujagimio paršelio organizme geležies atsargos yra ribotos. Per placentą jos perduodama nedaug, o paršavedės piene šio mikroelemento taip pat nėra pakankamai. Tuo metu jauniklis auga labai greitai, todėl geležies poreikis netrukus viršija turimas atsargas.
Geležis reikalinga hemoglobinui, kuris padeda pernešti deguonį į audinius, gaminti. Kai jos stinga, kraujas prasčiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl to paršeliai gali tapti mažiau aktyvūs, lėčiau augti ir prasčiau pasisavinti pašarą.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Vienas pirmųjų signalų gali būti neįprastas odos ir gleivinių blyškumas. Ypač svarbu įvertinti ausų, šnipo ir akių gleivinių spalvą, nes odos atspalvis gali skirtis dėl natūralios pigmentacijos.
- Sumažėjęs aktyvumas ir ilgesnis gulėjimas
- Prastesnis svorio augimas
- Silpnesnis žindimas ir mažesnis apetitas
- Pabodę, šiurkštesni šeriai
- Dažnesnis ar sunkesnis kvėpavimas
- Ryškesnis šonų kilnojimasis judant
Silpnumas, prastas apetitas ir lėtas augimas gali pasireikšti ir dėl kitų ligų, todėl vien pagal išorinius požymius diagnozės nustatyti negalima. Įtarus mažakraujystę, veterinarijos specialistas gali rekomenduoti kraujo tyrimą ir hemoglobino kiekio įvertinimą.
Kaip užkirsti kelią geležies trūkumui
Geležies turintys preparatai dažniausiai skiriami 3-5 parą po gimimo, tačiau tikslus laikas priklauso nuo konkretaus preparato instrukcijos. Priemonė gali būti suleidžiama į raumenis arba po oda, todėl būtina laikytis gamintojo nurodyto vartojimo būdo.
Preparatų negalima savavališkai keisti, maišyti ar bandyti kompensuoti praleistą dozę didesniu kiekiu. Skirtingų priemonių koncentracija ir naudojimo taisyklės gali skirtis, todėl prieš procedūrą reikia patikrinti etiketę bei informacinį lapelį.
Jeigu profilaktika buvo praleista, veiksmų plano nereikėtų sudaryti savarankiškai. Tokiu atveju saugiausia pasitarti su veterinarijos specialistu, kuris įvertins paršelių amžių, būklę ir pasirinks tinkamiausią sprendimą.
Kada būtina veterinaro pagalba
Į specialistą reikėtų kreiptis nedelsiant, jei paršelis sunkiai kvėpuoja, yra labai vangus, atsiskiria nuo vados, nebežinda arba greitai silpsta. Tokie požymiai gali rodyti ne tik geležies trūkumą, bet ir infekciją, virškinimo sutrikimą ar kitą sveikatos problemą.
Geležies stokos mažakraujystė geriausiai valdoma tada, kai jos požymiai pastebimi anksti, o profilaktika atliekama laikantis konkretaus preparato instrukcijos. Reguliarus jauniklių stebėjimas leidžia greičiau pastebėti pokyčius ir išvengti didesnių augimo bei sveikatos sutrikimų.