Dirbtinis intelektas jau padeda išsirinkti prekes, suplanuoti keliones, palyginti viešbučius ar rasti sprendimą sudėtingoje situacijoje. Tačiau kuo daugiau užduočių jam patikime, tuo aktualesnis tampa DI poveikis sprendimams ir klausimas, ar žmogus nepradeda pernelyg atsitraukti nuo paties pasirinkimo proceso.
Kauno technologijos universiteto vadybos mokslų krypties doktorantas Syed Muntazir Mehdi pastebi, kad žmonių santykis su DI sparčiai keičiasi. Anksčiau technologijos dažniau buvo pasitelkiamos informacijai suprasti, o dabar iš jų vis dažniau tikimasi konkretaus atsakymo, ką reikėtų daryti.
Kai patarimas tampa galutiniu sprendimu
Pasak tyrėjo, svarbu atskirti du skirtingus DI naudojimo būdus. Vienu atveju sistema padeda surinkti informaciją, palyginti galimybes ir pažvelgti į situaciją plačiau. Kitu atveju žmogus visą sprendimą tiesiog perduoda technologijai.
Ši riba ne visuomet pastebima. Vartotojas gali manyti, kad tik taupo laiką, tačiau ilgainiui vis rečiau pats analizuoja pasirinkimus, vertina alternatyvas ir įsiklauso į savo poreikius.
Čia iškyla sprendimo savininkiškumo klausimas. Net jei DI pateikia tinkamą rekomendaciją, žmogui svarbu jausti, kad galutinis pasirinkimas priklauso jam. Sprendimų priėmimas nėra vien rezultatas – tai ir procesas, per kurį ugdomas pasitikėjimas savimi, supratimas apie savo prioritetus bei gebėjimas prisiimti atsakomybę.
Technologijos gali keisti mąstymo įpročius
Diskusijose apie dirbtinį intelektą dažnai pabrėžiama, kiek laiko jis sutaupo ir kokias užduotis gali atlikti. Vis dėlto vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip nuolatinis pasikliovimas technologijomis veikia patį žmogų.
Jeigu DI nuolat ieško, atrenka, apibendrina ir rekomenduoja, žmogus gali rečiau atlikti šiuos veiksmus savarankiškai. Mokslinėje literatūroje tai siejama su protinio krūvio perkėlimu, pernelyg dideliu pasitikėjimu technologijomis ir galimu kritinio mąstymo silpnėjimu.
Todėl DI poveikis sprendimams susijęs ne tik su tuo, ar rekomendacija yra teisinga. Ne mažiau svarbu, kokiais mąstytojais tampame tada, kai vis daugiau kasdienių pasirinkimų atliekama už mus.
DI tampa tarpininku tarp pirkėjo ir prekės ženklo
Dirbtinis intelektas keičia ir apsipirkimo įpročius. Anksčiau vartotojas dažnai lankydavosi skirtingose interneto svetainėse, skaitydavo atsiliepimus, lygindavo produktus ir palaipsniui susidarydavo nuomonę. Dabar šį procesą galima sutrumpinti iki vieno pokalbio su DI sistema.
Technologija gali atrinkti vos kelis variantus ir taip susiaurinti rinką dar prieš žmogui ją išsamiau pažįstant. Tai keičia ne tik pirkėjo patirtį, bet ir būdą, kuriuo formuojasi santykis su prekės ženklu.
Prekė yra tai, ką žmogus įsigyja, tačiau prekės ženklas kuriamas per santykį su klientu. Į šį santykį vartotojas atsineša savo žinias, pageidavimus, patirtį ir vertinimus. Jei visą pasirinkimo procesą perima algoritmas, pardavimas gali įvykti, tačiau pats klientas jame dalyvauja gerokai mažiau.
Kaip išlaikyti žmogaus vaidmenį
Specialistas pabrėžia, kad sprendimas nėra visiškai atsisakyti DI. Technologijos gali būti ypač naudingos apdorojant didelius informacijos kiekius, ieškant dėsningumų ir paaiškinant sudėtingus procesus.
Vis dėlto žmogui turėtų likti svarbiausi sprendimo etapai:
- savo poreikių ir prioritetų įvertinimas
- galimų kompromisų apmąstymas
- alternatyvų palyginimas
- galutinio pasirinkimo ir atsakomybės prisiėmimas
Sveikas santykis su DI reiškia ne tai, kad technologija mąsto vietoje žmogaus. Geriausiu atveju ji sumažina nereikalingą protinį krūvį, tačiau padeda žmogui geriau suprasti situaciją ir priimti savarankišką sprendimą.
Apie šiuos pokyčius S. M. Mehdi ketina kalbėti spalio 15 dieną KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“. Renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama rinkodaros technologijoms ir jų poveikiui vartotojų elgsenai.
Galutinis klausimas lieka atviras: ar ateityje turėsime aktyvesnius pirkėjus, kurie DI naudoja kaip pagalbininką, ar vis daugiau pasyvių mąstytojų, laukiančių, kol technologija nuspręs už juos.