NaujienosVisiški saulės užtemimai: tarp mokslo ir mitologijos

Visiški saulės užtemimai: tarp mokslo ir mitologijos

Saulės užtemimai – fenomenas, kuris sukelia žavesį žmonijai tūkstantmečius, nuo pirmųjų baimingų interpretacijų iki šiuolaikinių mokslo pasiekimų. 2024 m. balandžio 8 d. Jungtinių Valstijų dalį nuo Teksaso iki Mėno uždengs istorinis visiškas saulės užtemimas, kuris bus stebimas specialiame transliacijų maratone „Eclipse Across America“ per ABC, ABC News Live, National Geographic Channel ir kitus kanalus.

Visiškas saulės užtemimas – tai retas ir įspūdingas gamtos reiškinys, kai Mėnulis pilnai užstoja Saulę, trumpam paversdamas dieną į vakarą. Šio fenomeno magistralė, vadinama visiškumo juosta, šį kartą kirs per daugelį JAV valstijų, suteikdama unikalią progą milijonams žmonių stebėti šį įspūdingą reginį.

Senovės įrašai apie saulės užtemimus

Saulės užtemimai žmoniją žavėjo ir gąsdino nuo pat senų laikų. Pirmasis manomas užtemimo įrašas datuojamas 3340 m. pr. m. e., kurį rado archeoastronomas Paulas Griffinas Airijoje. Senovės Kinijoje užtemimai buvo suprantami kaip dangiškojo drakono išpuolis prieš Saulę, todėl žmonės beldavosi į būgnus, norėdami išvyti grėsmę. Panašios interpretacijos egzistavo ir kitose kultūrose, įskaitant senovės Amerikos gimtosios tautos ir Afrikos gentis, kurios užtemimus laikė blogais ženklais ar dievų nepasitenkinimo išraiška.

Moksliniai atradimai

Nuo mitologinių paaiškinimų iki mokslo – saulės užtemimų suvokimas smarkiai pasikeitė per amžius. Pirmasis žinomas mokslinis stebėjimas apie užtemimų priežastis buvo padarytas indų matematiko ir astronomo Aryabhattos. Vėliau, XX a. pradžioje, Albertas Einšteinas pasinaudojo saulės užtemimu, kad įrodytų savo bendrosios reliatyvumo teorijos teisingumą, o 2017 m. visiškas saulės užtemimas suteikė mokslininkams galimybę gilintis į Saulės ir Žemės sąveiką.

2024 m. Saulės užtemimo moksliniai tyrimai

Artėjantis 2024 m. saulės užtemimas suteiks NASA ir kitoms mokslinėms organizacijoms puikią progą tirti, kaip staigus saulės šviesos sumažėjimas veikia mūsų aukštesniąją atmosferą. APEP misija paleis tris suborbitinius zondus, kurie matuos elektrinius ir magnetinius laukus, tankį ir temperatūrą, o Virginijos technologijos universiteto studentų komanda paleis aukšto skriejimo oro balionus, kurie fiksuos užtemimą išskirtine perspektyva.


Išvada

Saulės užtemimai, nepaisant jų mokslo pažangos, ir toliau išlieka stebuklingi ir mitologiniai reiškiniai, sukeliantys žmonių susidomėjimą ir vaizduotę. Nuo senovės baimių iki šiuolaikinio mokslo atradimų, šie dangiškieji reiškiniai moko mus ne tik apie mūsų vietą visatoje, bet ir apie mūsų pažinimo ribas bei troškimą suprasti pasaulį aplinkui.

Šaltinis: ABC News

Populiariausi

Naujausi

Rekomenduojame

Naudingi straipsniai

Partneriai

Skaitykite daugiau