Pavasaris vos įsibėgėjo, o daržininkai jau kelia aliarmą – daržininkai perspėja dėl kolorado, kuris šiemet pasirodo neįprastai anksti. Vos tik pasirodo pirmieji šiltesni orai, šie mažieji kenkėjai pradeda savo tylų, bet itin pavojingą puolimą.
Kasmet vis gudresnis ir atsparesnis, kolorado vabalas nesnaudžia – jei laiku nesiimsite veiksmų, derlius gali būti suniokotas greičiau nei spėsite sureaguoti.
Šiemet itin palankios sąlygos kenkėjų plitimui – švelni žiema ir ankstyvas pavasaris leido kolorado vabalams išgyventi didesniais kiekiais nei įprasta. Kai tik dirva sušyla, jie pradeda kilti į paviršių ir iškart dairosi jaunų bulvių daigų.
Kada ir kur jie pasirodo– pirmieji požymiai
Pirmieji kolorado vabalai pasirodo vos tik dirva sušyla iki maždaug 14 laipsnių. Dažniausiai tai nutinka šiltesnėse vietose – pakeltose lysvėse, šiltnamiuose ar prie pastatų sienų, kur gruntas įšyla greičiau nei atvirose daržo vietose. Jau gegužės pradžioje galima aptikti pirmuosius suaugusius vabalus, kurie iš karto pradeda ieškoti jaunų augalų.
Kolorado patelės gana greitai pradeda dėti kiaušinėlius – dažniausiai ant bulvių, baklažanų ar pomidorų lapų apatinės pusės. Jie lengvai atpažįstami: smulkūs, ryškiai oranžiniai, sudėti tvarkingomis grupelėmis.
Vos per kelias dienas iš jų išsirita lervos, kurios labai greitai apgraužia minkštus, švelnius lapus, silpnina augalus ir stabdo jų augimą.
Būtent šiuo laikotarpiu svarbiausia neapsirikti ir reaguoti laiku. Daržininkai perspėja dėl kolorado, nes kuo anksčiau jis pastebimas, tuo efektyviau galima sustabdyti plitimą. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau žalos padaroma, o kontrolė tampa daug sudėtingesnė.
Ką daryti vos pastebėjus – pirmieji veiksmai
Vos tik pastebimi pirmieji kolorado vabalų požymiai, delsti nevalia. Pati pradžia – svarbiausia kova, kai galima dar be cheminių priemonių efektyviai sumažinti populiaciją. Daržininkai perspėja dėl kolorado ypač ankstyvuoju laikotarpiu, nes vėliau susidoroti su išplitusiais kenkėjais tampa kur kas sunkiau.
Efektyviausias būdas pradžioje – rankinis kenkėjų rinkimas. Lapų apačioje aptiktus oranžinius kiaušinėlius galima nušluostyti minkštu skudurėliu arba nuplauti stipresne vandens srove. Išsiritusias lervas rekomenduojama surinkti ir sunaikinti, o stipriai apgraužtus lapus – pašalinti, kad neskatintų tolesnio plitimo.
Namuose pagamintas purškalas
Puikiai veikia ir namuose gaminami purškalai. Vienas iš populiariausių – česnako, vandens ir nedidelio kiekio indų ploviklio mišinys. Jam paruošti reikia 1 litro šilto vandens, 5 sutrintų česnako skiltelių ir 1 arbatinio šaukštelio švelnaus indų ploviklio.
Mišinys paliekamas pastovėti kelias valandas, po to perkošiamas ir purškiamas tiesiai ant lapų – ypač ten, kur matomi kenkėjai.
Medio pelenai
Dar viena natūrali priemonė – medžio pelenai. Jie gali būti barstomi ant lapų ir aplink augalus, nes sukelia lervoms sausumą ir trukdo kvėpuoti. Taip pat verta išbandyti dilgėlių ar pelynų nuovirus – jie veikia atbaidančiai ir stiprina pačių augalų atsparumą.
Be to, kolorado vabalai nemėgsta kai kurių aromatingų augalų – netoliese pasodintos medetkos, bazilikai ar šalavijai gali veikti kaip natūrali apsauga. Šie augalai ne tik grožis darže, bet ir apsauginė „siena“, kuri trikdo kenkėjų orientaciją kvapais.
Daržininkai perspėja dėl kolorado ir dėl to, kad tai nėra vienadienė problema – jei nieko nedaroma, per sezoną iš vienos patelės gali atsirasti tūkstančiai naujų vabalų. Todėl net paprasčiausi veiksmai, atlikti laiku, gali išgelbėti visą derlių.
Kaip apsaugoti bulves ir kitus jautrius augalus
Norint išvengti didelių nuostolių, labai svarbu imtis ilgalaikių prevencinių priemonių. Daržininkai perspėja dėl kolorado dar pavasarį, nes pirmosios savaitės – lemiamos viso sezono sėkmei. Vabalai plinta greitai, o ignoruotas pavienis kenkėjas vėliau gali tapti visa jų armija.
Vien rankinio rinkimo dažnai neužtenka, todėl būtina sukurti aplinką, kuri būtų kuo mažiau palanki kenkėjams. Tokia apsauga prasideda nuo dirvožemio ir planavimo, o ne tik nuo paviršinių veiksmų.
Veiksmingos priemonės bulvėms apsaugoti:
- Kasmet keisti bulvių auginimo vietą (sėjomaina).
- Saugoti jaunus daigus dengiant neaustine agrotekstile.
- Tarp bulvių sodinti medetkas, bazilikus ar pelynus – kenkėjams nepatinka jų kvapas.
- Laiku tręšti ir laistyti – stiprūs augalai atsparesni žalingam poveikiui.
- Naudoti pelenus ar dilgėlių nuovirą kaip natūralų purškalą.
Net jei atrodo, kad šiemet vabzdžių mažiau – apsauga vis tiek būtina. Kolorado vabalai dauginasi etapais, todėl iš pažiūros „švari“ lysvė gali vos per savaitę virsti apgraužtų lapų lauku. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai prevencinės priemonės taikomos visą sezoną, o ne tik pavieniais etapais.
Natūralūs kolorado priešai – kas padeda be chemijos
Nors kolorado vabalai atrodo neįveikiami, gamta turi savo balansą – tam tikri vabzdžiai ir paukščiai gali padėti sumažinti jų populiaciją. Šių priešų poveikis nėra greitas, tačiau jis padeda ilgalaikėje perspektyvoje, ypač jei sukuriamos tinkamos sąlygos jų prisivilioti.
Viena iš svarbiausių pagalbininkų grupių – boružės, kurios minta tiek kiaušinėliais, tiek jaunomis lervomis. Taip pat veiksmingi yra auksavabaliai, kai kurios skruzdėlių rūšys, vorai. Net varnos ar žvirbliai, jei dažnai lankosi darže, prisideda prie vabalų mažinimo, ypač kai šie juda dirvos paviršiuje.
Jei norit pritraukti natūralius priešus, svarbu neužteršti aplinkos agresyvia chemija. Palikit bent dalį natūralios augalijos, nenaikinkit visų žolių aplink daržą ir nenaudokit plataus spektro pesticidų. Tokiu būdu sukursit palankesnes sąlygas boružėms, vorams, auksavabaliams ir kitiems naudingiems organizmams, kurie padeda reguliuoti kenkėjų skaičių.
Išvada: kodėl daržininkai perspėja dėl kolorado būtent dabar
Kiekvienais metais kolorado vabalai tampa vis atsparesni, gudresni ir labiau prisitaikę prie mūsų klimato. Jie išmoksta išgyventi net ir po šaltesnių žiemų, o dėl vis šiltesnių pavasarių pasirodo anksčiau nei tikimasi. Būtent todėl daržininkai perspėja dėl kolorado jau pirmosiomis gegužės dienomis – nes tada dar galima laiku užkirsti kelią.
Ankstyvas stebėjimas ir prevenciniai veiksmai gali padėti išvengti masinio užkrato, kuris vėliau pareikalauja daugiau laiko, pastangų ir net cheminių priemonių. Kai reaguojama greitai, užtenka paprastų, natūralių metodų, o derlius išlieka sveikas ir stiprus.
Šis sezonas – ne išimtis. Jei jau dabar matomi pirmieji požymiai, tai ženklas, kad metas veikti. Išsaugoti daržą įmanoma, jei žinome, ką daryti – ir darome tai laiku.
