Agurkai mėgsta šilumą, drėgmę ir purią žemę, bet labiausiai – kantrybę. Daugelis daržininkų daro klaidą tręšdami juos per anksti, kai šaknys dar neįsitvirtinusios. O tada – vietoj augimo ir derliaus gauname tik nupilkusius lapus ir lėtą stiebą.
Patyrę augintojai žino – klausimas kada tręšti agurkus svarbesnis už „kuo“. Pirmoji savaitė po pasodinimo – ramybės metas. Tada daigas turi prigyti, priprasti prie šiltnamio sąlygų. Trąšos tuo metu tik trukdo.
O kai jau ateina laikas tręšti – verta žinoti, ką rinktis: žuvies miltai, raugintos dilgėlės ar net banano žievės – viskas gali būti naudinga, tik tinkamu metu ir tinkamu būdu.
Kada pradėti tręšti agurkus?
Pirmą savaitę po pasodinimo agurkų geriau neliesti. Tiek šaknys, tiek visas augalas tuo metu prisitaiko prie naujos vietos. Jei trąšos bus duodamos per anksti – jos gali tiesiog nudeginti šaknų sistemą arba stabdyti augimą.
Daugelis patyrusių daržininkų sako tą patį: laukti, kol agurkas užaugina mažiausiai 6 lapelius. Kai kurie net laukia iki 8, jei oras vėsesnis ar augimas lėtesnis. Tada jau galima pradėti tręšti – atsargiai, neperdozuojant, stebint reakciją.
Šis etapas dažniausiai įvyksta praėjus 10–14 dienų po pasodinimo. Jeigu sodinote į derlingą žemę, su kompostu ar mėšlu, dar gali būti, kad tręšimo net nereikės taip greitai – agurkas pirmiausia „išnaudos“ tai, kas jau yra dirvoje.
O jeigu sodinimo metu nebuvo naudotos jokios papildomos medžiagos – pirmas tręšimas gali būti reikalingas anksčiau, bet ne anksčiau kaip po 7 dienų.
Kuo tręšti agurkus, kai jau laikas?
Kai agurkai prigyja ir pradeda leisti naujus lapus, laikas pasirūpinti jų maitinimu. Trąšos šiuo etapu padeda formuotis stipriam stiebui, sveikiems lapams ir užtikrina gausų būsimą derlių.
Svarbiausia – nenaudoti per stiprių cheminių mišinių. Agurkai yra jautrūs, o pertręšimas gali išprovokuoti lapų geltonavimą ar šaknų puvimą.
Todėl daugelis sodininkų renkasi natūralias priemones, kurios maitina švelniai ir ilgai.
1. Banano žievė
Banano žievėje gausu kalio – vienos iš svarbiausių medžiagų vaisių formavimuisi. Agurkai, kaip ir pomidorai, labai mėgsta kalį, nes jis skatina žydėjimą ir vaisių augimą.
Supjaustykite žievę gabaliukais ir apkaskite aplink augalą, ne per arti stiebo. Dirvožemyje žievė po truputį skyla ir maitina augalą ilgesnį laiką. Kai kurie daržininkai žievę netgi sumala ir sumaišo su vandeniu – gaunasi natūralus tirpalas.
2. Raugintos dilgėlės
Tai viena populiariausių ir veiksmingiausių natūralių trąšų. Raugas iš dilgėlių praturtina žemę azotu ir mikroelementais, stiprina augalą.
Puslitris dilgėlių raugo atskiedžiamas 10 litrų vandens ir naudojamas laistymui. Rekomenduojama tręšti kas 10 dienų. Kvapas gali būti aitrus, bet poveikis – akivaizdus.
3. Žuvies miltai
Turi daug baltymų, fosforo ir natūralių riebalų, kurie puikiai tinka šaknų sistemai stiprinti.
Geriausia dėti žuvies miltų dar sodinimo metu – į duobutę po daigu. Jei pamiršote, galima šiek tiek įterpti aplink daigą, bet ne per arti stiebo. Vėliau palieti vandeniu.
4. Pienas
Skamba netikėtai, bet pienas – senas būdas maitinti augalus. Jame yra kalcio, kuris stiprina augalo sieneles ir padeda apsaugoti nuo kai kurių ligų.
1 litras pieno praskiedžiamas kibiru vandens ir juo palaistoma žemė aplink augalus. Galima kartoti kas dvi savaites.
5. Pelenai
Šarminiai, kalio ir mikroelementų turintys medžio pelenai padeda neutralizuoti rūgščią dirvą ir stiprina augalą.
Pelenus galima barstyti ant žemės aplink daigą arba įmaišyti į dirvą prieš laistymą. Netinka naudoti kartu su rūgščiomis trąšomis.
Visos šios priemonės gali būti naudojamos kaitaliojantis – vieną kartą pienas, kitą – dilgėlių raugas, o po poros savaičių – šiek tiek pelenų. Svarbiausia – saikas ir stebėjimas, kaip reaguoja augalai.
Dažniausios klaidos tręšiant agurkus
Net ir turint geriausias trąšas, agurkai gali augti prastai, jei tręšimo laikas ar būdas pasirinktas netinkamai. Klaidų padaroma dažnai – ypač pradedantiesiems daržininkams.
Kai kurios klaidos pastebimos iškart – nudegę lapai ar sulėtėjęs augimas. Kitos pasimato tik vėliau, kai agurkai nesubrandina vaisių arba ima sirgti.
Dažniausiai pasitaikančios tręšimo klaidos:
- Per ankstyvas tręšimas. Agurkai dar neprigiję, o jau gauna „dozę“ – tai gali tik pakenkti.
- Per didelis kiekis trąšų. „Daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“. Agurkai labai jautrūs pertręšimui.
- Netinkamos trąšos. Ne kiekviena trąša tinka agurkams – kai kurios skirtos tik lapiniams augalams.
- Tręšimas karštu oru. Trąšos gali nudeginti lapus ar šaknis, jei naudojamos per didelį karštį arba saulėje.
- Nepraskiestos priemonės. Natūralios trąšos, tokios kaip raugas ar pienas, visada turi būti praskiestos – kitaip poveikis gali būti per stiprus.
Jei agurkai ima rodyti stresą – lapai linksta, augimas lėtėja – verta keletui dienų sustabdyti tręšimą ir palaistyti paprastu vandeniu. Kartais augalui tiesiog reikia „pauzės“.
Išvados
Jeigu norite gausaus, sveiko agurkų derliaus, svarbiausia – neperlenkti lazdos. Laiku pastebėta daigų branda ir tinkamai parinktos trąšos gali lemti viso sezono sėkmę.
Neskubėkite – pirmiausia leiskite agurkams prigyti. Tada, kai jau turės bent 6–8 lapelius, galėsite pradėti maitinti – geriausia natūraliomis priemonėmis, kurios augalą stiprina švelniai, bet užtikrintai.
O jei abejojate, kada tręšti agurkus – verčiau palaukite dar kelias dienas. Daržas viską parodo pats, jei tik jį stebite.
