Vasara be šviežių agurkų sunkiai įsivaizduojama – traškūs, sultingi, puikiai tinka salotoms ar tiesiog prie duonos su sviestu.
Tačiau ne vienam teko nusivilti, kai vietoj malonaus skonio burną užplūsta nemaloni kartumo nata. Ir dažnai tai nutinka net tada, kai agurkai auginti savo darže. Kodėl taip nutinka?
Pasirodo, kartūs agurkai nėra atsitiktinumas – tai augalo reakcija į tam tikras augimo ar priežiūros klaidas.
Kartumas susijęs su medžiaga, vadinama kukurbitacinu, kuri augale pradeda kauptis dėl streso: netinkamo laistymo, per didelės kaitros ar net kai kurių mums įprastų veiksmų, kurių derėtų vengti.
Kodėl agurkai tampa kartūs?
Agurkų kartumas – tai natūralus augalo atsakas į stresą. Kai aplinkos sąlygos augalui tampa nepalankios, jis pradeda gaminti daugiau kukurbitacino – medžiagos, kuri natūraliai saugo nuo kenkėjų, bet tuo pačiu suteikia vaisiui kartumo.
Viena dažniausių priežasčių – netolygus laistymas, labai svarbu žinoti, kada laistyti agurkus. Kai agurkai ilgai stovi sausoje dirvoje, o vėliau gauna per daug vandens, augalas patiria šoką.
Tas pats nutinka ir tada, kai laistoma šaltu vandeniu karštą dieną – šaknys gauna staigų temperatūros pokytį, kuris taip pat skatina kartumo susidarymą.
Kita priežastis – tiesioginė kaitri saulė. Agurkai mėgsta šilumą, bet per stipri saulė, ypač jei augalas auga neapsaugotas, skatina kartumo vystymąsi.
Be to, kartūs agurkai dažniau pasitaiko ant viršutinių, senesnių ūglių, ypač jei augalas neseniai patyrė persodinimo stresą ar augimo šuolį.
Svarbu žinoti, kad net veislė gali turėti įtakos – kai kurios agurkų rūšys natūraliai yra jautresnės aplinkos pokyčiams ir greičiau pradeda kaupti kartumą, net jei iš pažiūros auga normaliai.
Ką daržininkai daro neteisingai?
Net ir patyrę daržininkai kartais nesąmoningai padaro klaidų, kurios vėliau atsispindi agurkų skonio kokybėje.
Kartais tai atrodo kaip smulkmenos – laistymas ne tuo metu ar netinkamai pasirinkta vieta šiltnamyje – bet augalui tai gali sukelti stresą, kuris ir paskatina kartumo atsiradimą.
Viena dažniausių klaidų – laistymas vidurdienį, kai saulė kaitriausia. Šaknims tai šiluminis šokas, o lapams – rizika gauti nudegimų.
Taip pat pasitaiko, kad agurkai laistomi nereguliariai: kelias dienas per sausa, o paskui – gausus vandens kiekis. Tai dar vienas streso šaltinis.
Svarbu ir tai, kaip agurkai genimi. Jei nupjaunami per daug lapų ar ūglių vienu metu, augalas patiria „traumą“, ir tai gali paskatinti gynybinę reakciją – kukurbitacino gamybą.
Dažniausios klaidos, dėl kurių atsiranda kartūs agurkai:
- Laistymas karštu oru ar šaltu vandeniu;
- Nereguliarus drėkinimas – per daug ar per mažai vandens;
- Pernelyg skurdus arba, priešingai, pertręštas dirvožemis;
- Augalai palikti be priedangos nuo kaitros ar skersvėjų;
- Agresyvus genėjimas ar pažeidimas persodinant.
Visi šie veiksniai, net jei atrodo menki, gali paskatinti kartumo susidarymą vaisiuose. Todėl prevencija – svarbiausia priemonė, jei norime auginti ne tik gražius, bet ir skanius agurkus.
Kaip išvengti kartumo?
Norint, kad agurkai augtų švelnūs ir traškūs, labai svarbu užtikrinti jiems stabilias sąlygas. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi – geriausia laistyti ryte arba ankstyvą vakarą, kai žemė dar neįkaitusi. Taip išvengiama šaknų šoko ir palaikomas drėgmės balansas.
Šiltnamyje augalus verta dalinai pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių, ypač per vidudienio karščius. Tam puikiai tinka agroplėvelė arba paprasčiausia šešėlio užuolaida. Tokiu būdu sumažinamas stresas ir temperatūrų svyravimai.
Tręšiant svarbu laikytis saiko – per didelis azoto kiekis gali skatinti spartų augimą, bet ne visada atneša naudos skoniui. Geriausia naudoti subalansuotas, daržovėms skirtas trąšas ir reguliariai purenti dirvą, kad šaknys gautų pakankamai oro.
Jei pastebite, kad viršutiniai vaisiai ima kartėti, verta juos pašalinti anksčiau. Tokiu būdu augalas nukreips energiją į naujus, sveikus ūglius, kurie dažnai būna žymiai skanesni ir mažiau linkę į kartumą.
Skonis priklauso nuo priežiūros
Kartūs agurkai – tai ne atsitiktinumas, o pasekmė to, kaip jie buvo auginami. Net nedideli nukrypimai nuo tinkamos priežiūros gali lemti nemalonų skonį.
Tačiau gera žinia ta, kad to galima išvengti – pakanka šiek tiek atidumo, pastovumo ir supratimo, kaip augalas reaguoja į aplinką.
Užtikrinus reguliarų laistymą, apsaugą nuo karščio ir saikingą tręšimą, galima džiaugtis ne tik gausiu, bet ir skaniu derliumi. O kai skonis geras – ir daržininkystė tampa tikru malonumu.
