Jei masiškai ruduoja tujos, nereiškia, kad padaryta viena konkreti klaida. Dažniausiai tai – kelių veiksnių kombinacija, kuri galiausiai silpnina augalą.
Vieni mato žaliuojančias viršūnes, bet ruduoja vidurinė dalis. Kiti pastebi, kad šakelės nedžiūsta, bet praranda spalvą. Ir dažnu atveju tai vyksta ne vienoje vietoje, o visame sklype.
Šis procesas neturi vieno aiškaus paaiškinimo. Tačiau kai kurios priežastys pasikartoja taip dažnai, kad tampa akivaizdu, nuo ko verta pradėti paieškas.
Drėgmė ir šaltis – ideali terpė grybeliams
Kai tujos ima ruduoti, pirmas įtarimas dažnai krenta ne į kenkėjus ar trąšas, o į šaknų zoną. Nuolat drėgna ir blogai vėdinama dirva – puiki terpė grybinių ligų vystymuisi.
Ypač pavojingos tokios sąlygos, kai tujos pasodintos molingame grunte be jokio drenažo. Tada šaknys stovi vandenyje, oras neprieina, ir prasideda puvimo procesai, kuriuos sustiprina grybeliai, tokie kaip Phytophthora ar Pythium.
Kai kurios tujos gali išgyventi tokias sąlygas kelerius metus, tačiau per tam tikrą laiką net ir stiprūs augalai pasiduoda.
Dažniausiai pirmieji ženklai – ruduojančios šakos iš vidaus, nors viršūnės dar atrodo sveikos.
Jei nesiimama jokių veiksmų, grybelis plinta į gilesnius sluoksnius, pažeidžia kamieno pagrindą, o tuja ima nykti. Tokiu atveju būtina ne tik tręšti, bet ir purkšti sisteminiais fungicidais, skirtais būtent šaknų ir stiebo ligoms.
Netinkamas sodinimas – klaida, kuri pasiveja vėliau
Daugeliu atvejų tujos sodinamos taip, kaip patogu, o ne taip, kaip reikėtų. Į iškastą duobę dažnai įspraudžiama augalas, nekeičiant grunto ar nededant drenažo.
Tokiose vietose net geriausios veislės po kelių metų ima skursti. Ypač jei dirva sunki, nelaidi orui, linkusi užsilaikyti vandens. Tada net ir trąšos nebepadeda – šaknys paprasčiausiai negali kvėpuoti.
Tinkamas paruošimas – tai ne tik duobės gylis, bet ir jos sudėtis. Rekomenduojama naudoti bent 70 % smėlio, apie 20 % sapropelio ir 10 % derlingo juodžemio.
Toks mišinys padeda išvengti ilgalaikės drėgmės sankaupų ir leidžia šaknims vystytis laisvai.
Netinkamai pasodintos tujos dažnai atrodo sveikos pirmus porą metų. Tačiau vėliau, kai šaknys išsiplečia ir pasiekia sunkesnį sluoksnį, prasideda masinis ruduavimas.
Ne visos trąšos tinka – kai kurios dar labiau pakenkia
Tujos reaguoja jautriai ne tik į per didelę drėgmę, bet ir į netinkamas trąšas. Kartais, bandant „išgelbėti“ ruduojančius augalus, padaroma dar daugiau žalos.
Ypač pavojinga naudoti stiprias, greitai veikiančias trąšas, skirtas ne spygliuočiams. Tokiu atveju masiškai ruduoja tujos, nes šaknys tiesiog sudeginamos arba sutrikdomas jų balansas.
Kad to išvengtumėte, reikėtų rinktis būtent tujoms ar spygliuočiams pritaikytas trąšas, kurios ne tik maitina, bet ir stiprina atsparumą ligoms bei drėgmės svyravimams.
Rekomenduojamos trąšos tujoms:
- Specialios trąšos „tujoms nuo rudos spalvos“
- Magnio sulfatas (gerina spalvą ir šaknų darbą)
- Lėtai tirpstančios spygliuočių trąšos su mikroelementais
- Trąšos su kalciu ir magniu, bet be chloro
- Bioaktyvios trąšos su mikorizinėmis grybų kultūromis
Svarbu tręšti ne per dažnai ir ne per arti kamieno. Trąšos turėtų būti paskleistos aplink tują, 10–15 cm nuo kamieno, o po to laistoma – kad pasiektų šaknų zoną.
Mažai žinomi veiksniai, kurie daro įtaką
Kai kurios tujos ruduoja net ir tada, kai jos atrodo prižiūrėtos – tinkamai pasodintos, patręštos, purkštos. Tokiu atveju verta įvertinti mažiau akivaizdžias priežastis.
1. Cheminių medžiagų poveikis
Jei netoliese naudojami herbicidai ar kiti chemikalai, ypač žolės naikintuvai, jų poveikis gali pasireikšti net po kelių dienų.
Tokios medžiagos į tujų šaknis patenka per dirvą ar orą, sukelia nudegimus ir ruduojančius plotus.
2. Gyvūnų šlapimas
Kai kuriose vietose masiškai ruduoja tujos, o paaiškinimas – visai paprastas. Jei toje vietoje dažnai šlapinasi šuo, šaknys gauna per didelę azoto dozę ir augalas pradeda ruduoti asimetriškai, viena puse.
3. Kenkėjai ir šaknų graužikai
Šaknų sistemos pažeidimus gali sukelti baltos kirmėlės, vabzdžių lervos ar net voratinklinės erkutės.
Jei ant spyglių atsiranda blizgus lipnumas, keistas margumas ar šakose pastebite voratinklių – verta įtarti kenkėjus.
4. Netinkamas karpymas
Per vėlai ar per stipriai karpant, tuja patiria stresą. Ypač jei nupjaunama visa laja iš karto, ar per arti pagrindinių šakų.
Tokiais atvejais augalas sunkiai atsigauna, ima sirgti ir ilgainiui ruduoja.
Šie veiksniai veikia tyliai, bet ilgainiui susideda į visumą, kuri lemia, kad net sveikai atrodžiusios tujos ima nykti. Kuo anksčiau pastebima problema – tuo didesnė tikimybė išsaugoti augalą.
Ką daryti, kad tujos atsigautų ir daugiau neruduotų?
Kai tujos jau pradėjo ruduoti, svarbiausia – veikti nedelsiant ir kompleksiškai. Vien purškimas ar trąšos dažniausiai neduoda rezultato, jei ignoruojama pagrindinė priežastis.
Šalinti pažeistas šakeles
Visos rudos, sausos ar pakitusios spalvos šakelės turi būti iškarpytos. Kirpti reikia iki sveiko audinio, paliekant švarų pjūvį – taip sustabdoma infekcijos plėtra.
Keisti dirvožemio sąlygas
Jeigu tuja pasodinta sunkioje, užmirkstančioje dirvoje – verta atidengti viršutinį sluoksnį, įterpti smėlio, arba aplink augalą formuoti mini griovelį, kuris nukreips drėgmę nuo šaknų.
Naudoti sisteminius fungicidus
Esant įtarimui dėl grybinių ligų, Previkur dažnai būna per silpnas. Efektyvesni variantai – Scorpion 325, Signum WG, arba bent jau Biosept Active (greipfrutų ekstraktas). Svarbu naudoti pakaitomis, kad liga netaptų atspari.
Tręšti specializuotomis trąšomis
Ne viskas pataisoma vien purškimu – be maitinimo augalas neatsigaus. Rinktis reikia trąšas, skirtas spygliuočiams ar būtent tujoms, vengiant chloro ar labai greitai veikiančių junginių.
Riboti laistymą ir stebėti drėgmės lygį
Perlaistymas – viena dažniausių klaidų. Tujoms nereikia kasdienio laistymo, ypač jei dirvožemis sunkus. Drėgmės turi būti tiek, kad šaknys neišmirktų, bet ir neišdžiūtų.
Profilaktikai naudoti magnio sulfatą
Tai pigus, bet veiksmingas mikroelementas, kuris stiprina spyglių spalvą, gerina šaknų veiklą ir mažina streso požymius.
Tujos atsinaujina lėtai, todėl svarbiausia – kantrybė ir nuoseklumas. Jei pažeidimas ne per gilus, jau po kelių savaičių atsiras naujų šakelių.
O jei imtasi visų priemonių laiku – masiškai ruduojančios tujos taps praeitimi.
