Voratinklinės erkutės ant augalų dažnai išryškėja prasidėjus šildymo sezonui. Ant lapų atsiranda smulkių šviesių taškelių, o tarp jų gali pasirodyti plonytė voratinklio gija. Pastebėjus tokius požymius ant vieno vazono, verta nedelsiant patikrinti ir šalia augančias gėles.
Šiltose ir sausose patalpose šie kenkėjai dauginasi ypač sparčiai. Vis dėlto nereikėtų iš karto purkšti visos augalų kolekcijos neįsitikinus, su kuo susidūrėte. Pirmiausia svarbu apžiūrėti įtartiną augalą, atskirti jį nuo kitų ir stebėti situaciją.
Kaip atpažinti voratinklinę erkutę
Pirmieji pažeidimo požymiai dažniausiai matomi ant lapų. Iš pradžių atsiranda pavienių mažų šviesių taškelių, tačiau jų daugėjant lapo paviršius gali tapti išblukęs. Stipriai pažeisti lapai kartais pagelsta, įgauna rusvą ar bronzinį atspalvį ir pradeda džiūti.
Plona voratinklio gija tarp lapų ar prie jų kraštų gali būti įtartinas ženklas, tačiau vien jos nepakanka kenkėjams nustatyti. Tokią giją kartais palieka ir paprastas voras. Be to, panašias dėmes ant lapų gali sukelti tripsai, netinkama augalo priežiūra ar kitos priežastys.
Apžiūrėkite ne tik viršutinę lapų pusę, bet ir apačią, ypač vietas palei pagrindines gyslas. Suaugusios erkutės yra labai mažos, dažniausiai nesiekia nė milimetro. Jų spalva gali būti gelsva, žalsva ar rausva. Kartu galima pastebėti apvalius kiaušinėlius ir šviesias išnaras.
Patikrinti įtartiną lapą padeda paprastas būdas. Po juo pakiškite baltą popieriaus lapą ir lengvai patapšnokite per lapo plokštelę. Ant balto paviršiaus gali išryškėti smulkūs judantys taškeliai. Vis dėlto patikimai įvertinti, ar tai voratinklinės erkutės ant augalų, dažniausiai lengviau naudojant didinamąjį stiklą.
Vien šviesių dėmelių nepakanka
Viena ar kelios šviesios dėmelės dar nereiškia, kad augalą užpuolė kenkėjai. Panašiai gali atrodyti ir lapų pažeidimai, atsiradę dėl priežiūros klaidų. Todėl svarbu vertinti visumą: ar dėmelių daugėja, ar matyti judančių vabzdžių, kiaušinėlių, išnarų arba plonų gijų.
Ankstyvoje stadijoje voratinklio gali visai nebūti. Dėl to vien jo nebuvimas neleidžia atmesti užkrėtimo. Jei matote tik lapų pažeidimus, tačiau gyvų kenkėjų nerandate, tęskite stebėjimą ir patikrinkite, ar dėmėtumą negalėjo lemti kitos priežastys.
Pažeistą augalą iškart izoliuokite
Jeigu įtarimai pasitvirtino, vazoną reikia nuimti nuo bendros lentynos. Geriausia jį perkelti į kitą patalpą, atokiau nuo likusių augalų. Izoliacijai netinka vieta, kur augalas liestųsi su kitomis gėlėmis arba būtų neatskiriamas nuo jų priežiūros rutinos.
Pernešdami augalą būkite atsargūs, kad jo lapai nekliudytų kaimyninių vazonų. Kenkėjai gali patekti ant kito augalo tiesioginio kontakto metu, taip pat persikelti ant rankų, drabužių ar priežiūros reikmenų.
Po darbo su įtartinu augalu nuplaukite rankas. Kempinės, šluostės, šepetėliai, žirklės ir kiti įrankiai neturėtų būti naudojami sveikoms gėlėms, kol nebuvo nuvalyti. Taip sumažinsite riziką netyčia pernešti kenkėjus į kitus vazonus.
Patikrinkite ir likusius augalus
Apžiūrėkite šalia stovėjusius vazonus, ypač jų lapų apačią ir vietas palei gyslas. Atkreipkite dėmesį į šviesius taškelius, blunkančius lapus, rusvą atspalvį ir plonus siūlus tarp lapų.
Voratinklinės erkutės ant augalų gali būti pastebimos ne iš karto, todėl vienkartinė apžiūra ne visada pakankama. Po pirmojo patikrinimo verta dar kurį laiką stebėti tiek izoliuotą augalą, tiek šalia buvusias gėles. Tai padės laiku pastebėti naujus požymius ir neleis kenkėjams nepastebėtiems išplisti po visą kolekciją.