Vabalų lervos vejoje dažnai pastebimos tik tada, kai žolė pradeda gelsti ištisais plotais. Jei kartu be aiškios priežasties vysta gėlynų augalai ar daržovės, kenkėjų reikėtų ieškoti dirvoje, o ne vien ant augalų paviršiaus.
Dažniausiai tai būna grambuolių lervos. Jos yra balkšvos, lenktos lanko forma, su tamsesne galvute ir minta augalų šaknimis. Didžiausią žalą gali padaryti antrus metus dirvoje gyvenančios lervos, nes rudenį jos tampa ypač aktyvios ir ruošiasi žiemai.
Kodėl rudenį delsti neverta
Atšalus orams grambuolių lervos pasitraukia giliau į dirvą, tačiau kol žemė dar šilta, jos laikosi vos kelių centimetrų gylyje. Būtent ten auga jaunos vejos šaknys, todėl ruduo yra tinkamas metas jų ieškoti ir sumažinti kenkėjų skaičių.
Jei problema ignoruojama iki pavasario, atšilę kenkėjai gali toliau graužti šaknis. Pažeista veja tampa reta, paruduoja, o išdžiūvusią velėną kai kur galima lengvai pakelti nuo žemės.
Tuščius plotus verta perkasti
Jei lervų pažeista vieta nėra apsėta veja arba joje neauga svarbūs augalai, dirvą galima giliai perkasti kastuvu ar kultivatoriumi. Geriau neperdaug smulkinti iškeltų žemės grumstų, nes taip daugiau lervų atsiduria paviršiuje.
Atviroje dirvoje jas gali sunaikinti naktinės šalnos. Be to, perkasta vieta tampa lengviau pasiekiama paukščiams ir ežiams, kurie minta tokiais kenkėjais. Todėl žemę galima kelioms dienoms palikti nesulygintą, kad natūralūs pagalbininkai turėtų progą išvalyti dalį lervų.
Kaip tikrinti veją jos nesuardant
Prižiūrėtos vejos kasimas ne visada yra geriausias sprendimas. Tokiu atveju pirmiausia galima ją giliai subadyti šakėmis arba panaudoti aeratorių. Šis veiksmas pažeidžia dalį lervų ir pagerina oro patekimą į dirvą.
Po to veją galima lengvai prispausti sunkiu volu. Suslėgta žemė apsunkina kenkėjų judėjimą šaknų zonoje, tačiau svarbu nepersistengti, kad nebūtų pakenkta pačiai vejai.
Dar vienas būdas yra tamsus uždangalas. Vakare pažeistą plotą reikėtų gausiai palaistyti ir uždengti stora tamsia plėvele arba brezentu. Kraštus būtina prispausti, kad po uždangalu nepatektų šviesa. Per naktį lervos gali pakilti į viršutinį velėnos sluoksnį, o ryte jas bus lengviau surinkti rankomis arba palikti paukščiams.
Biologinė priemonė vietoj agresyvios chemijos
Vabalų lervos vejoje gali būti naikinamos ir biologiniais preparatais, kurių sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų. Tai mikroskopiniai organizmai, įterpiami į dirvą kartu su vandeniu. Jie aptinka lervas, patenka į jų kūną ir pradeda procesą, kuris kenkėją pražudo.
Tokias priemones reikėtų naudoti tik tada, kai dirva pakankamai šilta ir drėgna. Šaltinyje nurodoma, kad dirvožemio temperatūra turėtų siekti bent 10-12 laipsnių. Preparatą geriausia paskleisti apsiniaukusią dieną, o vėliau maždaug savaitę reguliariai drėkinti veją, kad nematodai galėtų judėti dirvoje.
Chemines priemones verta rinktis atsargiai, nes jos gali paveikti ne tik kenkėjus, bet ir sliekus bei kitus naudingus dirvožemio organizmus. Jei pažeidimai nedideli, pirmiausia galima išbandyti mechaninius ir biologinius būdus.
Į ką atkreipti dėmesį kitąmet
- Stebėkite geltonuojančius ar lengvai nuo žemės atsiskiriančius vejos plotus
- Patikrinkite dirvą po pažeista velėna ir įvertinkite, ar joje yra lervų
- Rudenį nepalikite užmirkusios ar labai suspaustos vejos
- Prieš žiemą išvalykite ir tinkamai paruoškite vejos techniką
Laiku pastebėta problema leidžia išvengti didesnio vejos sunykimo. Kuo anksčiau nustatoma, kad žalą daro vabalų lervos vejoje, tuo daugiau galimybių jas sumažinti neardant viso žolės ploto.