Azijinė kriaušė nashi vis dažniau patraukia sodininkų dėmesį. Jos vaisiai iš pirmo žvilgsnio gali priminti obuolius, tačiau pagal kilmę, skonį ir minkštimo savybes tai yra kriaušė. Traškūs, sultingi ir saldūs vaisiai ypač išsiskiria tuo, kad jiems nebūdingas ryškus riebus pojūtis, kurį kartais turi įprastos kriaušės.
Šis vaisius kilęs iš Rytų Azijos, kur auginamas jau daugiau nei šimtą metų. Nors nashi ilgą laiką buvo laikoma egzotišku augalu, selekcininkai sukūrė veislių, galinčių augti ir vėsesnio klimato vietovėse. Tiesa, renkantis sodinuką būtina atsižvelgti į konkrečios veislės atsparumą šalčiui.
Kaip atrodo nashi kriaušė
Botaniškai nashi priklauso kriaušinių genčiai, o jos mokslinis pavadinimas yra Pyrus pyrifolia. Laukinėje gamtoje šie medžiai Kinijoje gali užaugti iki 10-15 metrų, tačiau kultūrinės veislės paprastai būna gerokai žemesnės. Soduose dažnai pasirenkami skiepai ir žemaūgiai hibridai, kurių aukštis retai viršija 6 metrus.
Nashi medžiai pavasarį žydi didesniais žiedais nei įprastos kriaušės. Vaisiai gali būti dviejų pagrindinių tipų:
- pailgi, kiaušinio formos, žalsvų ar gelsvų atspalvių
- apvalūs, panašūs į obuolius, dažnai bronzinės arba rusvos odelės
Vaisių minkštimas būna tankus, sultingas ir traškus. Skonis gali būti saldus arba saldžiarūgštis, o tekstūra primena obuolį. Dėl šių savybių nashi patogu valgyti šviežią, nes minkštimas nėra toks gležnas kaip daugelio tradicinių kriaušių.
Kuo išsiskiria šie vaisiai
Azijinė kriaušė nashi vertinama ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo cheminės sudėties. Vaisiuose yra vitaminų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, fruktozės ir krakmolo. Tarp nurodomų medžiagų yra vitaminai C, A, B grupės junginiai, kalis, fosforas, manganas, varis ir selenas.
Dėl didelio sulčių kiekio šie vaisiai maloniai atgaivina. Juos galima valgyti vienus, pjaustyti į salotas su lapinėmis daržovėmis, kopūstais ar kitais vaisiais. Nashi taip pat tinka sultims, glotnučiams ir padažams. Virtuvėje ji derinama su vynuogėmis, sūriu, riešutais, medumi, cinamonu, vanile ir šokoladu.
Ar nashi tinka vėsesniam klimatui
Dauguma azijinių kriaušių veislių mėgsta šilumą, todėl geriausiai jaučiasi pietiniuose regionuose. Vis dėlto selekcininkai išvedė ir atsparesnių veislių, kurios gali ištverti šaltesnes žiemas vidutinėse platumose.
Vienas iš pavyzdžių yra veislė Housu. Ji apibūdinama kaip vidutinio vėlyvumo, greitai deranti ir atspari ligoms. Vidutinėse platumose jos derlius sunoksta maždaug nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo. Apvalūs, obuolius primenantys vaisiai sveria apie 150-200 gramų, o jų odelė būna auksinės ir rusvos spalvos.
Šios veislės minkštimas yra tankus, smulkiai grūdėtas, sultingas ir traškus. Skonis saldus, tačiau juntamas lengvas rūgštumas. Tinkamomis laikymo sąlygomis vaisiai gali išsilaikyti iki lapkričio ar gruodžio.
Ką įvertinti prieš sodinant
Azijinė kriaušė nashi gali būti įdomi alternatyva įprastoms kriaušėms, tačiau ji nėra vienodai tinkama kiekvienam sodui. Svarbiausia rinktis konkrečiam klimatui pritaikytą veislę, įvertinti medžio dydį ir numatomą derėjimo laiką.
Šis augalas labiausiai patiks tiems, kurie vertina traškius vaisius ir nori sode auginti kiek kitokią kriaušę. Tinkamai parinkta veislė gali tapti ne tik egzotiška sodo puošmena, bet ir praktišku vaismedžiu, kurio derlius tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek desertams ar gėrimams.