Sodo darbai lapkritį tampa ramesni, tačiau jų dar tikrai netrūksta. Vienur dar galima kasti žemę ir sėti šalčiui atsparias daržoves, kitur jau tenka valyti takus nuo sniego ir saugoti augalus nuo graužikų. Tinkamiausią laiką verta rinktis pagal realias oro sąlygas, o mėnulio kalendorių naudoti kaip papildomą planavimo priemonę.
Mažėjančio mėnulio metu dažniausiai planuojami sanitariniai darbai, augalų dengimas ir kenkėjų kontrolė. Augančio mėnulio laikotarpis labiau tinka žieminei sėjai bei žalumynų auginimui ant palangės. Vis dėlto, jei prognozės žada staigų atšilimą ar stiprų šaltį, svarbiausia reaguoti į orus ir nelaukti palankesnės mėnulio fazės.
Prieš žiemą sutvarkykite sodą
Nuo vaismedžių ir uogakrūmių surinkite nukritusius lapus. Ypač svarbu pašalinti lapiją, jei vasarą augalai sirgo rauplėmis ar buvo išmarginti dėmėmis. Sveikus lapus galima dėti į kompostą, o ligotus geriau išnešti iš sklypo, kad ant jų neperžiemotų ligų sukėlėjai.
Ant šakų likusius sudžiūvusius vaisius taip pat reikėtų nurinkti. Juose gali išlikti moniliozės sporos, kurios kitą sezoną vėl užkrės medžius. Po tvarkymo verta apžiūrėti kamienus ir pagrindines šakas, ar nėra pažeidimų, kenkėjų slėptuvių ar nudžiūvusių vietų.
Vėlyvą rudenį galima nubalinti vaismedžių kamienus ir skeletinių šakų pagrindus. Kalkių tirpalas arba paruoštas sodo balinimo mišinys padeda apsaugoti žievę nuo ryškios saulės ir temperatūrų svyravimų žiemos pabaigoje. Jaunus medelius papildomai apjuoskite tinkleliu, eglišakėmis ar specialia apsaugine juosta, kad jų nepažeistų pelės ir kiškiai.
Apsaugokite šaknis ir uogakrūmius
Jei rudenį nespėjote atlikti drėgmės įkrovimo laistymo, jį dar galima atlikti iki dirvos įšalo. Drėgna žemė įšąla lėčiau, todėl augalų šaknys lengviau ištveria šaltį. Laistyti reikėtų tik tuomet, kai dirva nėra įmirkusi ir artimiausiomis dienomis nenumatomas staigus užšalimas.
Uogakrūmių šaknų zoną uždenkite 8-10 centimetrų storio mulčio sluoksniu. Tam tinka perpuvęs mėšlas, kompostas ar durpės. Serbentus ir agrastus galima šiek tiek apkaupti žemėmis, o braškes po pirmųjų šalnų pridengti eglišakėmis arba sausais lapais.
Dar vienas svarbus sodo darbų lapkritį etapas yra jaunų ir šilumą mėgstančių augalų paruošimas. Rožes, klematus bei vynuoges geriausia dengti tada, kai temperatūra kelias dienas laikosi maždaug nuo -3 iki -5 laipsnių. Per anksti uždengti augalai gali pradėti kaisti ir pūti, todėl kalendoriaus rekomendacijas verta derinti su termometro rodmenimis.
Kaip dengti rožes, vynuoges ir visžalius augalus
Prieš dengdami rožes pašalinkite likusius lapus ir augalo pagrindą apkaupkite sausa žeme arba smėliu. Vynuogių bei vijoklinių rožių ūglius nuimkite nuo atramų, paguldykite ant lentų ar eglišakių ir tik tada uždenkite.
Virš hortenzijų ir jaunų spygliuočių pastatykite karkasą, o dengiamąją medžiagą pritvirtinkite taip, kad jos nenupūstų vėjas. Sniegas gali nulaužti tujų ar kadagių šakas, todėl kolonines formas verta iš anksto surišti virve.
Daržui tinkamas metas žieminei sėjai
Žieminę sėją pradėkite tada, kai dirva jau šiek tiek įšalusi, o vidutinė paros temperatūra laikosi netoli nulio. Per anksti pasėtos sėklos gali sudygti per atšilimą ir žūti nuo pirmojo stipresnio šalčio.
Lapkričio mėnesį galima sėti morkas, burokėlius, petražoles, krapus, salotas, špinatus ir juoduosius svogūnus. Lysves bei vagas geriausia paruošti iš anksto, o sausą žemę sėkloms užberti laikyti šiltesnėje vietoje, kad ji nesušaltų.
Sodo darbai lapkritį priklauso nuo konkretaus sklypo sąlygų, todėl vienodas kalendorius ne visada tiks visiems. Mėnulio fazės gali padėti susiplanuoti darbus, tačiau augalų apsaugą nuo šalčio, drėgmės pertekliaus ir graužikų reikėtų atlikti tada, kai to reikalauja gamta.