Vėlyvą rudenį gėlynas dažnai pasidengia storu lapų sluoksniu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip natūrali apsauga nuo šalčio, tačiau kai kurie daugiamečiai po lapais gali nukentėti, ypač jei lapija suslegia augalo centrą ir ilgai išlieka šlapia.
Didžiausia rizika atsiranda rudens pabaigoje, kai beveik visi medžių lapai jau būna nukritę, o užsitęsę lietūs juos sulipina į tankų, sunkų sluoksnį. Toks sluoksnis nepraleidžia oro, ilgai sulaiko drėgmę, o po sniegu gali paskatinti augalo audinių puvimą.
Ne visus lapus gėlyne reikia išgrėbti
Visiškai išvalyti gėlyną iki plikos žemės nebūtina. Plonesnis lapų sluoksnis tarp augalų gali apsaugoti dirvą nuo išdžiūvimo, lietaus poveikio ir temperatūros svyravimų. Pamažu skaidydamasi lapija taip pat tampa natūralia organine medžiaga.
Tačiau lapus verta praretinti ten, kur jie susikaupė tiesiai ant augalo. Ypač svarbu atlaisvinti gyvų lapų rozetes, augimo centrus ir vietas, kur žiemoti lieka pumpurai ar žiedynų užuomazgos. Jei sklype kaupiasi vanduo, storas lapų sluoksnis gali pridaryti dar daugiau žalos.
Bergenijoms pavojinga ne pati lapija, o jos svoris
Bergenijos dažnai išlieka žaliuojančios visą žiemą. Atšalus jų stambūs, odiški lapai gali įgauti rausvą ar bronzinį atspalvį, todėl nereikėtų jų pašalinti vien dėl pasikeitusios spalvos.
Vis dėlto po medžiais augančias bergenijas neretai užkloja storas nukritusių lapų sluoksnis. Jei jis sudrėksta, susispaudžia ir uždengia visą kerelio centrą, augalas gali pradėti kaisti ir pūti. Todėl nuo bergenijų verta nuimti šlapią, sunkų sluoksnį, o pavienius sausus lapus galima palikti kaip natūralų mulčią.
Prieš šalindami čemerių lapus įvertinkite jų rūšį
Čemerių priežiūra nėra vienoda. Dalis sodo čemerių žiemą išlieka su žaliais lapais, tačiau yra ir lapus metančių rūšių. Dėl to rudenį nereikėtų aklai nupjauti visos žalumos.
Hibridinių čemerių seni lapai dažniausiai pašalinami žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą. Taip lengviau pastebėti žiedus ir sumažėja tikimybė, kad ligos iš senų lapų persimes ant naujų.
Stiebinių čemerių, pavyzdžiui, smirdančiojo ar korsikinio, lapai auga ant stiebų, kurie žydės pavasarį. Tokie stiebai rudenį nepjaunami. Juos reikėtų pašalinti tik po žydėjimo arba tada, kai matyti aiškūs pažeidimai.
Kaip atpažinti, kad lapų sluoksnis jau per tankus
Plonas lapų sluoksnis paprastai nekelia problemų. Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti tada, kai lapija sulipusi į vientisą, sunkų kilimą ir tiesiogiai remiasi į daugiamečio augalo lapus.
- lapai po lietaus ilgai neišdžiūsta
- augalų centrai visiškai pasislėpę po lapija
- lapų sluoksnis suspaustas ir nepraleidžia oro
- po juo kaupiasi vanduo
- matyti parudavusių ar minkštėjančių augalo dalių
Tokiu atveju nereikia išrauti viso mulčio. Pakanka rankomis ar lengvu grėbliu praretinti lapus ties augalo centru, pašalinti šlapią sankaupą ir palikti dalį lapijos aplink kerą. Taip augalas bus apsaugotas, bet nebus uždusintas drėgname sluoksnyje.
Taigi daugiamečiai po lapais gali saugiai peržiemoti tik tada, kai lapija nėra suspausta į tankų ir šlapią kilimą. Rudenį svarbiausia ne aklai išvalyti visą gėlyną, o įvertinti, kur lapai saugo dirvą, o kur jau uždengia patį augalą.