Medžio pelenai sode gali tapti naudinga trąša, tačiau jų negalima berti neįvertinus dirvožemio ir augalų poreikių. Pelenai turi kalio, kalcio bei kitų mineralų, bet kartu pasižymi stipriu šarminiu poveikiu.
Dažna klaida yra manyti, kad tai universalus priedas, tinkantis kiekvienai lysvei. Per didelis pelenų kiekis gali pakeisti dirvos rūgštingumą, sutrikdyti maisto medžiagų pasisavinimą ir net pakenkti daigams.
Kada pelenai gali būti naudingi
Pelenai labiausiai praverčia rūgštesnėje, sunkesnėje dirvoje. Jie gali sumažinti perteklinį rūgštingumą, o kalis padeda augalams žydėti ir megzti vaisius. Tokiomis sąlygomis pelenai gali būti naudingi vaismedžiams, pavyzdžiui, obelims, kriaušėms ir slyvoms.
Apie rūgštesnę dirvą kartais išduoda ir joje gausiai augantys dirviniai asiūkliai bei rūgštynės. Vis dėlto vien iš augalų spręsti nereikėtų, todėl pelenus geriausia naudoti saikingai.
Ši natūrali medžiaga taip pat gali tikti kopūstinėms daržovėms, tarp jų baltagūžiams ir žiediniams kopūstams bei brokoliams. Ji gali padėti sudaryti mažiau palankias sąlygas šaknų gumbų ligai, tačiau nepakeičia visų kitų augalų priežiūros priemonių.
Kuriems augalams pelenai netinka
Jei dirva neutrali arba jau šarminė, pelenų reikėtų berti labai mažai. Nuolat juos naudojant, pH gali pakilti per daug. Tuomet augalams tampa sunkiau pasisavinti geležį ir kitus mikroelementus, todėl lapai gali pradėti gelsti.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis auginant rūgščią dirvą mėgstančius augalus. Pelenai netinka:
- mėlynėms
- hortenzijoms
- azalijoms
- avietėms
Jų geriau nenaudoti ir bulvių lysvėse. Šarminė aplinka gali sudaryti palankesnes sąlygas bulvių rauplėms.
Kaip tinkamai naudoti medžio pelenus
Medžio pelenai sode turėtų būti laikomi sausai. Juose esantis kalis lengvai tirpsta vandenyje, todėl lietaus sušlapinta ar lauke palikta medžiaga gali prarasti dalį vertingų medžiagų.
Pelenus geriausia įterpti į dirvą likus bent dviem savaitėms iki sėjos. Šviežiai pelenais pabarstytoje žemėje sėti nereikėtų, nes didesnė mineralinių druskų koncentracija gali pažeisti dygstančias sėklas ir jaunas šaknis.
Prieš naudojimą pelenus verta persijoti ir pašalinti stambesnius anglių gabalus. Jaunų šakų pelenai paprastai turi daugiau kalio nei susidariusieji deginant senas malkas. Jei dirva nėra rūgšti, nedidelį kiekį galima įmaišyti į kompostą, o ne berti tiesiai ant lysvių.
Kokių pelenų į dirvą berti negalima
Sodui tinka tik švarių, neapdorotų malkų pelenai. Nenaudokite pelenų, likusių po dažytos ar impregnuotos medienos, medžio drožlių plokščių, akmens anglių ar cheminių priedų turinčių kepsninių briketų deginimo.
Tokiose atliekose gali būti sunkiųjų metalų ir kitų teršalų, kurie patektų į dirvožemį. Todėl neaiškios kilmės pelenus saugiau išmesti, o ne bandyti panaudoti kaip trąšą.
Nedidelį kiekį švarių, persijotų pelenų galima panaudoti ir buityje. Jie pasižymi lengvu abrazyviniu poveikiu, todėl sudrėkintu laikraščiu, pamirkytu pelenuose, galima nuvalyti aprūkusius krosnies ar židinio stiklus.