Aitriosios paprikos veislės skiriasi ne tik vaisių forma ar spalva. Vienos greitai subręsta ir gali augti paprasčiau prižiūrimomis sąlygomis, o kitoms reikia daugiau šilumos, ilgesnio sezono ir patikimos pastogės. Todėl renkantis sėklas svarbu įvertinti ne vien tai, kaip stipriai norisi aštraus skonio.
Aitriosios paprikos gali būti auginamos šiltnamyje, po priedanga arba tinkamai parinkus veislę ir atvirame grunte. Net ir vėsesnio klimato vietovėse įmanoma sulaukti derliaus, tačiau daug kas priklauso nuo augalo ankstyvumo ir atsparumo drėgnesniam orui.
Aštrumą padeda įvertinti Skovilio skalė
Pipirų deginantį skonį lemia kapsaicinas – medžiaga, susikaupianti vaisių sienelėse ir pertvarose. Aštrumas paprastai nurodomas Skovilio vienetais, trumpinamu SHU. Kuo šis skaičius didesnis, tuo daugiau vandens reikėtų pridėti pipirų ekstraktui, kad deginantis pojūtis išnyktų.
Kasdieniam augintojui ši skalė yra patogus orientyras. Ji leidžia iš anksto įsivaizduoti, ar derlius bus tinkamas švelniems padažams, konservavimui, ar labiau pravers labai aštraus maisto mėgėjams.
- Iki maždaug 2 500 SHU juntama lengva šiluma
- Nuo 2 500 iki 8 000 SHU aštrumas tampa aiškiai pastebimas
- 10 000-30 000 SHU priskiriama stipresniam, ilgiau išliekančiam deginimui
- 30 000-50 000 SHU jau gali nustelbti paties patiekalo skonį
- Virš 100 000 SHU pojūtis gali būti itin intensyvus ir skausmingas
Veislės, tinkamos norintiems saikingo aštrumo
Pradedantiesiems dažnai patogiau rinktis veisles, kurios nėra pačios aštriausios ir gana greitai subrandina vaisius. Tarp tokių pavyzdžių minimos „Drakono liežuvis“ ir „Podmoskovės stebuklas“. Jų aštrumas nėra toks stiprus, todėl derlių lengviau panaudoti kasdienėje virtuvėje.
Švelnesnės gali būti ir jaunos „Ogoniok“ paprikos. Vėliau jų deginantis skonis sustiprėja, todėl vaisius galima skinti skirtingu metu ir išgauti nevienodą aštrumo lygį.
Norintiems ryškesnio, bet dar lengvai pritaikomo skonio, tinka jalapeno. Ši veislė dažnai naudojama padažams, marinatams ir įvairiems patiekalams, kuriuose reikalingas aiškus, tačiau ne ekstremalus aštrumas.
Stipresnio skonio mėgėjams
Jeigu norisi ilgiau išliekančio deginimo, galima rinktis „Adjika“ arba „Petra“. Šių paprikų aštrumas stipresnis, o pojūtis neapsiriboja vien liežuvio galiuku – deginimas gali ilgiau išlikti burnoje ir gerklėje.
Dar intensyvesni yra kajeno, „Plamen“ ir „Kiniškos ugnies“ tipo pipirai. Jų skonis greitai įsiplieskia, todėl virtuvėje dažniausiai naudojami mažesniais kiekiais. Tokios paprikos tinka aštriems padažams, džiovinimui ar prieskonių mišiniams.
Habanero priskiriamas prie ypač aštrių paprikų. Jis gali suteikti patiekalui ne tik stiprų deginimą, bet ir ryškų aromatą. Vis dėlto su tokiais vaisiais reikėtų elgtis atsargiai, ypač juos pjaustant ar trinant.
Šiluma ir drėgmė turi didelę reikšmę
Dauguma paprikų, kurias įprasta auginti namų daržuose, priklauso rūšiai „Capsicum annuum“. Jos paprastai yra ne tokios reiklios ir greičiau subręsta. Kitos rūšys, pavyzdžiui, „Capsicum chinense“ ar „Capsicum baccatum“, gali būti aštresnės ir aromatingesnės, tačiau joms reikia daugiau šilumos bei laiko.
Vėsesnėse vietovėse vėlai bręstančios veislės gali nespėti subrandinti derliaus. Lietingą vasarą jautresni augalai taip pat gali pradėti sirgti dėl perteklinės drėgmės. Todėl aitriosios paprikos veislės turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į auginimo vietą, turimą šiltnamį ir tai, kiek laiko augalui galima skirti iki rudens.
Praktiškiausia auginti kelias skirtingo aštrumo veisles. Tuomet galima palyginti jų derlių, skonį ir augimo ypatumus, o kitam sezonui pasilikti tas, kurios geriausiai prisitaikė prie konkrečių sąlygų.