Vėlyvą rudenį obelys kartais dar būna su lapais, nors kiti sodo medžiai jau seniai pliki. Lapai ant obels žiemą gali kelti nerimą, tačiau vien jų buvimas dar nereiškia, kad medis nespėjo pasiruošti šalčiams ar kad jam būtina padėti.
Paprastai lapų skinti nereikia. Daug svarbiau įvertinti, kodėl jie išliko, kokios būklės yra šakos ir ar obels ūgliai baigė augti.
Kada lapai ant obels žiemą nėra problema
Jeigu lapai išsilaikė ant kelių panašaus amžiaus obelų po ilgo šilto rudens, didelę įtaką galėjo turėti orai. Jaunos ir aktyviai augančios obelys vegetaciją neretai baigia vėliau nei brandūs medžiai, todėl jų lapai gali išlikti ilgiau.
Vien tai, kad medis dar žalias, neleidžia spręsti apie jo atsparumą žiemai. Po augimo pabaigos obelis palaipsniui prisitaiko prie šalčio, o lapų kritimas vyksta kartu su šiuo procesu.
Vėlyvą rudenį išlikę žali arba gelsvai žali lapai dažniausiai rodo, kad medis vegetaciją baigė vėliau. Tokiu atveju svarbu stebėti ne lapų spalvą, o jaunų ūglių būklę.
Kada verta atidžiau apžiūrėti medį
Visai kitaip reikėtų vertinti sausus, rudus ar pajuodusius lapus, kurie masiškai liko kaboti po staigaus atšalimo. Taip gali nutikti tada, kai šaltis pažeidžia lapus anksčiau, nei jie natūraliai atsiskiria nuo šakelių.
Jeigu nudžiūvę lapai išliko tik ant pavienių pajuodusių ar džiūstančių šakų, reikėtų jas atidžiai apžiūrėti. Galima priežastis yra ūglio pažeidimas, nulūžusi šakelė, žievės pažeidimas ties kamienu arba liga.
Pajuodavusi ūglio viršūnė, ypač jei ji susisukusi ir šalia laikosi sudžiūvę lapai, gali būti vienas iš bakterinio nudegimo požymių. Vis dėlto pagal vieną simptomą diagnozės nustatyti negalima, todėl įtartiną šaką geriau parodyti augalų apsaugos specialistui ir neskubėti jos genėti.
Patikrinkite, ar lapuose nėra kenkėjų slėptuvių
Sausi lapai, susukti į tankų gumulą ir apraizgyti voratinkliu, gali būti kenkėjų žiemojimo vieta. Tokiose slėptuvėse kartais įsikuria gudobelinio baltuko ar auksuodegės vikšrai.
Tokius lizdus rekomenduojama atsargiai nukirpti sekatoriumi ir sunaikinti. Dirbant su auksuodegės lizdais reikėtų dėvėti pirštines ir uždarus drabužius, nes vikšrų plaukeliai gali sudirginti odą.
- Patikrinkite, ar sausi lapai nėra susukti į tankų gumulą
- Apžiūrėkite, ar aplink juos nėra voratinklio
- Įvertinkite, ar šalia nėra pajuodusių ar džiūstančių šakų
- Įtartinas slėptuves pašalinkite sekatoriumi
Kaip suprasti, ar ūgliai baigė augti
Apie pasiruošimą žiemai daugiau galima spręsti iš vienmečių ūglių, o ne iš lapų kiekio. Apžiūrėkite kelis vidutinio augumo praėjusių metų ūglius ir įvertinkite jų viršūnes.
- Ūglio viršūnė turi būti tvirta, ne minkšta ir žolinė
- Viršūninis pumpuras turėtų būti susiformavęs, uždaras ir tankus
- Ūglis neturėtų pastebimai ilgėti
Žievės spalva nėra patikimas kriterijus, nes ji priklauso nuo obels veislės. Minkšta, dar nebrandžią primenanti ūglio viršūnė gali būti jautresnė šalčiui, tačiau kelių ūglių galiukų apšalimas dar nereiškia, kad medis patyrė didelę žalą.
Didžiausia rizika kyla tada, kai po ilgo šilto laikotarpio staiga užklumpa stiprus šaltis. Medžiui reikia laiko palaipsniui sukietėti, todėl per anksti prasidėjusi žiema gali pažeisti dar nebrandžius ūglius. Tačiau vien išlikę lapai nėra priežastis juos skinti nuo obels.