Atvėsus rudens orams daugelis augalų dar kurį laiką gali likti lauke, tačiau delsti ne visada saugu. Sprendžiant, kada nešti augalus į namus, svarbiausia stebėti nakties temperatūrą, nes būtent ji dažniausiai pirmiausia sukelia stresą jautresniems augalams.
Jeigu naktimis temperatūra pradeda laikytis žemiau 15 laipsnių šilumos, verta ruoštis augalų perkėlimui į patalpą. Vis dėlto vienos ribos visoms rūšims nėra. Tropiniai augalai šalčiui jautresni, o kai kurie rudens augalai vėsesnį orą pakelia gerokai lengviau.
Tropiniams augalams šaltesnės naktys pavojingiausios
Monstera, filodendras, fikusas lyralapis ir epipremnas geriausiai jaučiasi šiltesnėmis sąlygomis. Šiuos augalus patartina įnešti į vidų tada, kai nakties temperatūra stabiliai nukrenta žemiau 15 laipsnių.
Temperatūrai priartėjus prie 10-13 laipsnių, jautresni augalai jau gali pradėti skursti. Šaltis gali sulėtinti jų augimą, pažeisti lapus ir susilpninti šaknų sistemą. Todėl laukti pirmųjų šalnų nereikėtų.
Į patalpą dažniausiai perkeliami:
- monstera
- filodendras
- fikusas lyralapis
- epipremnas, dar vadinamas potosu
- pelargonija
- konteineriuose auginami citrinmedžiai ir kiti vaismedžiai
Chrizantemos ir astros gali likti lauke ilgiau
Ne visi augalai į rudens vėsą reaguoja vienodai. Chrizantemos, astros, rudeninis šilokas ir kiti ištvermingi daugiamečiai augalai gali pakelti maždaug 4-9 laipsnių temperatūrą.
Vis dėlto jų atsparumas priklauso nuo konkrečios rūšies, augalo būklės ir vietos, kurioje jis auga. Vazonuose laikomi augalai paprastai atvėsta greičiau nei pasodinti į gruntą, todėl juos gali tekti apsaugoti anksčiau.
Sukulentams svarbi ne tik temperatūra
Sukulentai ir alavijai dažnai gali ilgiau išbūti lauke, nes jų kilmės vietose pasitaiko vėsių ir sausų naktų. Tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kai augalai nėra permirkę.
Jeigu nakties temperatūra ilgiau laikosi ties 4 laipsniais ar nukrenta dar žemiau, o lauke drėgna, sukulentus jau reikėtų perkelti į patalpą. Šaltos ir šlapios sąlygos gali paskatinti puvimą bei pažeisti šaknis.
Ruošiantis šalčiui įvertinkite vėją ir drėgmę
Sprendžiant, kada nešti augalus, termometras nėra vienintelis svarbus rodiklis. Stiprus vėjas greičiau išdžiovina lapus, o sausas oras gali sukelti dehidrataciją dar prieš pasirodant šalnoms.
Jeigu vėjo greitis artėja prie 24 kilometrų per valandą, o oro drėgmė nukrenta žemiau 50 procentų, augalams verta palikti papildomą temperatūros atsargą. Kitaip tariant, prognozuojamą temperatūrą reikėtų vertinti atsargiau, nes realios sąlygos augalui gali būti nepalankesnės.
Pavyzdžiui, jeigu monstera sunkiai pakelia žemesnę nei 10 laipsnių temperatūrą, o prognozuojama 12 laipsnių šiluma kartu su stipriu vėju, saugiau jos lauke nepalikti.
Prieš įnešdami augalus juos apžiūrėkite
Žinant, kada nešti augalus, svarbu nepamiršti ir pasiruošimo. Prieš perkeldami vazonus į namus patikrinkite lapų apačias, stiebus ir žemės paviršių. Lauke ant augalų gali būti apsigyvenę amarai, voratinklinės erkės ar kiti kenkėjai.
Pašalinkite nudžiūvusius lapus, nuplaukite augalą ir kelias dienas laikykite jį atokiau nuo kitų kambarinių augalų. Taip sumažinsite tikimybę, kad į namus kartu su vazonu pateks ir nepageidaujami svečiai.