Medžių genėjimas rudenį ne visada yra tinkamas sprendimas. Nors šiuo metų laiku sode dažnai tvarkomos šakos ir ruošiami augalai žiemai, kai kurioms rūšims toks darbas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Arboristas Aleksas Beasley rekomenduoja neskubėti ir per vienus metus pašalinti ne daugiau kaip 20-30 proc. medžio lajos. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su medžiais, kurie po pjūvio sunkiai gyja, gausiai leidžia syvus arba rudenį vis dar augina jautrius jaunus ūglius.
Medžiai, kurių rudenį geriau negenėti
1. Daug syvų išskiriantys medžiai
Bukams, klevams ir beržams rudeninis genėjimas nėra geriausias pasirinkimas. Prie šios grupės taip pat priskiriami riešutmedžiai ir gluosniai. Pjūvio vietose gali gausiai tekėti syvai, o drėgnu oru žaizdos gyja lėčiau. Tai sudaro palankesnes sąlygas ligų sukėlėjams.
Klevus, įskaitant raudonuosius, cukrinius ir japoninius, dažniau patariama genėti vasaros viduryje, kai galima sumažinti gausaus syvų tekėjimo riziką.
2. Kaulavaisiai
Abrikosai, slyvos, persikai, nektarinai ir vyšnios genimi reguliariai, tačiau rudenį jų geriau neliesti. Šiltuoju metų laiku genėjimas padeda kontroliuoti medžio aukštį ir formuoti patogesnę lają derliui skinti. Taip pat galima paskatinti gausesnį vaisių mezgimą.
3. Sedulos
Sedulos jautrios tiek ligoms, tiek bakterijoms, ypač tada, kai šakos nupjaunamos rudenį. Be to, vasarą jos suformuoja kitą pavasarį prasiskleisiančius žiedinius pumpurus. Per vėlai atliekant genėjimą šie pumpurai gali būti netyčia pašalinti.
4. Magnolijos
Magnolijų mediena gyja lėtai, todėl didesnės pjūvio vietos gali ilgai likti pažeidžiamos kenkėjų ir ligų. Lapus metančias magnolijas, ypač anksti pavasarį žydinčias azijietiškas veisles, geriau genėti pavasarį, o kitus medžius – vėlyvą pavasarį, kai žydėjimas jau pasibaigęs.
5. Obelys
Obelų genėjimui tinkamesnis laikas yra žiemos pabaiga. Tuo metu medis ilsisi, o iki aktyvaus augimo pradžios lieka pakankamai laiko pjūviams sutvirtėti. Rudenį nugenėtos obelys gali tapti jautresnės grybelinėms ir bakterinėms ligoms.
Jei medis turi sausų, nulūžusių ar akivaizdžiai pažeistų šakų, jas pašalinti gali būti būtina. Vis dėlto formuojamąjį genėjimą geriau atidėti tinkamesniam sezonui ir nebandyti visų lajos problemų išspręsti vienu kartu.