Jei pastebite, kad spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte, gali kilti daug klausimų – ar tai normalu, ar reikėtų sunerimti? Nors kraujospūdis natūraliai svyruoja per visą dieną, toks modelis gali rodyti tam tikrus organizmo pokyčius ar net paslėptas sveikatos problemas. Vakarinio kraujospūdžio pakilimas nėra retas reiškinys, tačiau svarbu suprasti, kodėl jis atsiranda ir kada tai tampa rimtu signalu.
Kraujospūdis nėra pastovus skaičius – jis nuolat keičiasi priklausomai nuo mūsų veiklos, emocijų, miego, mitybos ir net paros meto. Tačiau kai kurie pokyčiai gali būti ženklas, kad kraujagyslėms ir širdžiai tenka dirbti sunkiau nei reikėtų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl taip gali nutikti, kada verta sunerimti ir ką galima padaryti, kad kraujospūdis būtų stabilesnis visą parą.
Kodėl kraujospūdis keičiasi dienos metu?
Kraujospūdis nėra vienodas visą parą – tai visiškai normalu. Jo svyravimus lemia mūsų kūno vidinis laikrodis, vadinamas cirkadiniu ritmu. Ryte, vos pabudus, spaudimas pradeda kilti, kad paruoštų organizmą veiklai. Dieną jis išlieka pakilęs, o vakare dažniausiai ima po truputį kristi. Tačiau kai kuriems žmonėms šis ritmas sutrinka – ir tuomet spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte.
Tam įtakos turi ne tik biologinis ritmas, bet ir mūsų gyvenimo būdas. Vakare daugeliui kaupiasi nuovargis, stresas, kai kurie vartoja daugiau sūraus maisto, alkoholio ar kofeino. Be to, vakare organizmas apdoroja visą dienos krūvį – tiek fizinį, tiek emocinį. Visa tai gali sukelti kraujospūdžio pakilimą.
Kada vakarinis kraujospūdžio pakilimas yra pavojingas?
Nors tam tikras kraujospūdžio pakilimas vakare gali būti visiškai normalus, kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad organizmas patiria per didelį krūvį arba kad jau vystosi arterinė hipertenzija. Ypač svarbu stebėti, ar spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte reguliariai, ar kartu atsiranda kitų simptomų, ir ar tai tęsiasi ilgesnį laiką.
Sunerimti verta, jei:
- Kraujospūdis vakare viršija 135/85 mmHg
- Spaudimas vakare nuolat aukštesnis nei ryte
- Vakarinį spaudimą lydi galvos skausmas ar svaigimas
- Jaučiate spaudimą krūtinėje ar dusulį
- Sunku užmigti dėl stipraus širdies plakimo
- Ryte jaučiamas silpnumas ar nuovargis
- Naktį dažnai keliatės šlapintis
- Turite lėtinių ligų: cukrinį diabetą, inkstų ar širdies nepakankamumą
Jeigu bent keli šie požymiai pasikartoja, verta pasitarti su gydytoju. Vakarinis kraujospūdžio pakilimas gali būti ne tik laikinas sutrikimas, bet ir ankstyvas ženklas, jog reikia keisti įpročius ar koreguoti gydymą.
Ką rodo spaudimo svyravimai visą parą?
Kraujospūdžio pokyčiai per dieną – tai natūrali organizmo reakcija į miegą, judėjimą, stresą ar maistą. Tačiau kai spaudimas svyruoja per daug, tai gali rodyti, kad širdis ir kraujagyslės dirba nestabiliai. Ypač reikšminga, ar kraujospūdis naktį sumažėja – tai vadinama „dipping“ efektu. Sveikam žmogui jis turėtų sumažėti bent 10 %, tačiau kai kuriems spaudimas išlieka toks pat arba net padidėja – tai jau laikoma rizikos ženklu.
Tokie kraujospūdžio modeliai dažnai pastebimi tik atliekant 24 val. kraujospūdžio stebėjimą (ABPM), nes įprasti matavimai dienos metu gali neparodyti realios situacijos.
Kodėl spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte?
Yra keletas priežasčių, kodėl vakare kraujospūdis pakyla labiau nei ryte. Kai kurios jų susijusios su natūraliu kūno ritmu, kitos – su gyvenimo būdu ar sveikatos būkle. Dažnai tai yra kelių veiksnių derinys, kuris dienos pabaigoje sukelia papildomą įtampą širdžiai.
Dažniausios priežastys:
- Stresas ir emocinė įtampa po darbo dienos
- Sūrus maistas ar didesnės porcijos vakarienės metu
- Alkoholis ar kofeino vartojimas vakare
- Fizinis nuovargis ar pervargimas
- Netinkamai parinkti kraujospūdžio vaistai ar jų vartojimo laikas
- Nereguliarus miego režimas ar nemiga
- Rūkymas prieš miegą
- Kitos lėtinės ligos, pvz., miego apnėja ar inkstų sutrikimai
Svarbu atsiminti, kad net jei viena iš šių priežasčių atrodo „nekalta“, laikui bėgant ji gali turėti reikšmingą poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Todėl verta stebėti ne tik skaičius, bet ir visą kontekstą – ką veikiame, ką valgome ir kaip jaučiamės.
Ką daryti, jei vakare spaudimas nuolat aukštas?
Jeigu spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte nuolat – tai signalas, kad verta imtis veiksmų. Pirmiausia rekomenduojama pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių: mažinti druskos kiekį racione, riboti alkoholį ir kofeiną vakare, stengtis eiti miegoti tuo pačiu metu. Taip pat labai svarbu reguliariai judėti – lengvas vakarinis pasivaikščiojimas gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių veiklai.
Jei jau vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, verta pasikalbėti su gydytoju apie jų laiką ar dozavimą – kai kuriais atvejais geresni rezultatai pasiekiami keičiant vartojimo laiką į vakarinį. Labai svarbu – nesigydyti savarankiškai, o visas korekcijas derinti su mediku.
Ar verta nerimauti dėl vienkartinių pakilimų?
Viena ar kelios situacijos, kai spaudimas vakare buvo šiek tiek aukštesnis – dar nereiškia, kad sergate hipertenzija. Kraujospūdis jautriai reaguoja į emocijas, stresą, fizinį krūvį, netgi į tai, ką valgėte ar kiek miegojote. Tačiau jei tokie pakilimai pasikartoja dažnai arba juos lydi kiti simptomai – tai ženklas, kad verta stebėti situaciją atidžiau.
Naudinga bent savaitę ar dvi matuoti spaudimą ryte ir vakare tuo pačiu metu, laikantis matavimo taisyklių, ir fiksuoti rezultatus. Tokie duomenys gali būti labai vertingi gydytojui.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad vakarinis spaudimas viršija 135/85 mmHg kelias dienas iš eilės arba pakilimai tampa vis dažnesni – verta pasitarti su gydytoju. Ypač svarbu tai padaryti, jei:
- Jaučiate galvos skausmą, svaigulį, krūtinės spaudimą ar dusulį;
- Turite rizikos veiksnių: viršsvorį, diabetą, inkstų ar širdies ligas;
- Šeimoje yra sirgusių hipertenzija ar insultu;
- Spaudimas vakare labai skiriasi nuo ryto, net jei dieną atrodo normalus.
Gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamesnius tyrimus, paskirti 24 val. kraujospūdžio matavimą ar pakoreguoti gydymą.
Pabaigai
Nors faktas, kad spaudimas vakare būna aukštesnis nei ryte, gali atrodyti nerimą keliantis, svarbiausia – nepanikuoti. Dažnai tai – tik ženklas, kad organizmas signalizuoja apie pervargimą ar netinkamus įpročius. Stebėkite savo savijautą, matuokite kraujospūdį reguliariai ir, jei reikia, pasitarkite su gydytoju.
Širdis „mėgsta“ stabilumą – ramų gyvenimo tempą, sveiką mitybą, judėjimą ir poilsį. Ir nors kiekvieno organizmas reaguoja skirtingai, pasirūpinus savimi galima pasiekti daug. Rūpinkitės savo sveikata – ji verta kiekvieno žingsnio.
Šaltiniai
- High blood pressure (hypertension) – Diagnosis [Internet]. nhs.uk. 2017. Nuoroda: https://www.nhs.uk/conditions/high-blood-pressure-hypertension/diagnosis/
- Kawano, Y. Diurnal blood pressure variation and related behavioral factors. Hypertens Res 34, 281–285 (2011). https://doi.org/10.1038/hr.2010.241
- Tadic M, Cuspidi C, Grassi G, Mancia G. Isolated Nocturnal Hypertension: What Do We Know and What Can We Do? Integr Blood Press Control. 2020 Apr 21;13:63-69. doi: 10.2147/IBPC.S223336. PMID: 32368135; PMCID: PMC7183347.
