Vandens kiekis kraujospūdžiui gali turėti įtakos, tačiau vien tik didesnis skysčių vartojimas nėra gydymas nuo hipertenzijos. Pakankama hidratacija padeda palaikyti normalią organizmo veiklą, o skysčių trūkumas gali apsunkinti širdies ir kraujagyslių darbą.
Vis dėlto nėra vienos visiems tinkamos vandens normos, kuri garantuotai sumažintų kraujospūdį. Reikalingas kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
Kiek skysčių paprastai reikia suaugusiam žmogui
JAV Nacionalinių akademijų pateikiami orientyrai nurodo, kad suaugusioms moterims per parą vidutiniškai reikia apie 2,7 litro bendro vandens, o vyrams apie 3,7 litro. Į šį kiekį įskaičiuojamas ne tik geriamas vanduo, bet ir kituose gėrimuose bei maiste esantys skysčiai.
Praktiškai tai reiškia maždaug 9 puodelius skysčių moterims ir 13 puodelių vyrams. Tačiau puodelis nėra tas pats, kas stiklinė, nes įprasta stiklinė ar gertuvė gali būti gerokai didesnė. Be to, dalį skysčių organizmas gauna valgant vaisius, daržoves, sriubas ir pieno produktus.
Amerikos širdies asociacija taip pat pabrėžia, kad vandens poreikis padidėja karštu oru, intensyviai sportuojant ar gausiai prakaituojant.
Kaip dehidratacija gali paveikti spaudimą
Kai organizmui trūksta skysčių, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir gali suaktyvėti mechanizmai, padedantys palaikyti kraujotaką. Dėl to kraujagyslės gali susitraukti, padažnėti širdies veikla, atsirasti galvos svaigimas ar silpnumas.
Skysčių trūkumas taip pat gali skatinti organizmą sulaikyti daugiau natrio ir vandens. Tokie pokyčiai kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kraujospūdžio svyravimų. Todėl reguliarus gėrimas visą dieną yra naudingesnis nei bandymas vakare iš karto išgerti didelį kiekį vandens.
Vis dėlto vanduo neturėtų būti laikomas priemone, pakeičiančia gydytojo paskirtus vaistus, mažiau druskos turinčią mitybą, fizinį aktyvumą ar kraujospūdžio stebėjimą.
Kada daugiau vandens gali būti žalinga
Ne kiekvienam žmogui reikėtų savarankiškai didinti skysčių kiekį. Sergant lėtine inkstų liga, inkstai gali nebesugebėti pašalinti perteklinio skysčio. Tuomet gali atsirasti patinimai, padidėti kraujospūdis ir sustiprėti širdies apkrova.
Skysčių ribojimas taip pat gali būti taikomas sergant širdies nepakankamumu. Tokiu atveju vandens kiekis kraujospūdžiui turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, kūno svorio pokyčius, tinimus ir kitus simptomus.
Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas nurodo, kad kai kuriems inkstų ligomis sergantiems žmonėms būtina riboti skysčius, nes pažeisti inkstai jų nepašalina pakankamai efektyviai.
Į ką atkreipti dėmesį kasdien
- Gerkite reguliariai, o ne tik tada, kai pajuntate stiprų troškulį
- Karštomis dienomis ir sportuojant pasirūpinkite papildomais skysčiais
- Vertinkite bendrą skysčių kiekį, įskaitant gėrimus ir vandens turintį maistą
- Nenaudokite vandens kaip vienintelės priemonės padidėjusiam kraujospūdžiui kontroliuoti
- Sergant inkstų ar širdies ligomis, skysčių normą derinkite su gydytoju
Taigi tinkamas vandens kiekis gali padėti išvengti dehidratacijos ir palaikyti normalią širdies bei kraujagyslių veiklą, tačiau daugiau ne visada reiškia geriau. Jei kraujospūdis dažnai padidėjęs, svarbiausia ieškoti priežasties ir laikytis individualaus gydymo plano.