Kai prasideda šiltasis sezonas, pirmiausia į daržus išlenda ne salotos ar ridikėliai, o „nekviestos viešnios“ – piktžolės. Vieni jas be gailesčio raunasi, kiti purškia chemikalais, net nesusimąstydami, kad tai gali būti tikros naudingos piktžolės – gamtos vaistai, augantys visiškai nemokamai. Vis dėlto vis dažniau atsigręžiama į senolių išmintį ir natūralias priemones – ir visai pelnytai.
Dalis augalų, kurie laikomi nereikalingais ar net kenksmingais, iš tiesų yra naudingos piktžolės. Jos ne tik stiprina organizmą, valo kraują ar malšina uždegimus, bet ir padeda išvengti cheminių medžiagų vartojimo. Dar geriau – jos auga be jokios priežiūros, dažnai ten, kur net nepasėta.
Apie šias stebuklingas žoleles, kurias nepelnytai vadiname piktžolėmis – šiandienos straipsnyje. Sužinokite, kurios naudingos piktžolės vertos vietos ne šiukšlių kibire, o jūsų virtuvės arbatinuke ar net namų vaistinėlėje.
Garšva – išraunama piktžolė ar stiprinanti superžolė?
Vos tik pasirodo pirmosios žalios dėmės darže ar palei taką, daugeliui iš karto kyla noras išrauti – nes gi tai garšva. Bet ar tikrai žinome, ką naikiname? Garšva yra viena vertingiausių naudingų piktžolių, galinti tapti puikiu ingredientu tiek arbatai, tiek salotoms ar net sriuboms.
Jos lapuose gausu vitaminų C ir A, kalcio, geležies, magnio. Garšva pasižymi priešuždegiminiu, šlapimą varančiu poveikiu, padeda organizmui pašalinti perteklinius skysčius, švelniai detoksikuoja. Ši žolė dažnai rekomenduojama žmonėms, kenčiantiems nuo sąnarių skausmų, tinimų ar šlapimo takų sutrikimų.
Kaip naudoti garšvą:
- Šviežius lapus galima dėti į salotas kartu su kitais laukiniais žalumynais.
- Džiovintą garšvą naudokite arbatai – šaukštelis stiklinei karšto vandens, užpilti ir palaikyti 10 minučių.
- Taip pat garšvą galima troškinti su daržovėmis – skonis primena špinatus.
Dilgėlė – piktžolė, kuri stiprina kraują ir ne tik
Dilgėlė – dar viena naudinga piktžolė, kurią daugelis instinktyviai naikina vos tik pamato. Tačiau tai vienas stipriausių natūralių organizmo tonikų, vertinamas tiek liaudies medicinoje, tiek žolelių tyrėjų. Dilgėlė ypač naudinga kraujotakai – padeda esant mažakraujystei, gerina hemoglobino kiekį, stiprina imunitetą ir valo organizmą.
Dilgėlių sudėtyje yra daugybė svarbių mineralų: geležies, kalcio, magnio, taip pat vitaminų C, K ir B grupės. Jos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda pašalinti šlakus ir mažina sąnarių skausmus.
Kaip naudoti dilgėles:
- Pavasarį galima rinkti jaunus dilgėlių lapelius sriuboms, salotoms ar glotnučiams.
- Dilgėlių arbata ruošiama iš džiovintų lapų – vienas šaukštas dilgėlių užpilamas stikline karšto vandens ir palaikomas 10–15 minučių.
- Galima gaminti ir dilgėlių užpilus vonioms – ypač naudinga pavargusioms, skaudančioms kojoms.
Ugniažolė – stipri pagalba odai, kurią dažnai naikiname be reikalo
Ugniažolė (lot. Chelidonium majus) – tai dar viena iš tų naudingų piktžolių, kuri dažnai patenka į „juodąjį sąrašą“. Nors jos sultys ryškiai oranžinės ir gali palikti dėmių, jos veikliosios medžiagos nuo seno naudojamos odos problemoms spręsti: karpoms, spuogams, uždegimams ar net egzemoms.
Svarbu žinoti, kad ugniažolė yra labai stipri žolė, todėl naudojama tik išoriškai ir atsargiai – geriausia pasitarti su žolininku ar vaistininku. Jos veikimas pastebimas greitai, bet reikia laikytis nuosaikumo – šio augalo perdozavimas ar netinkamas vartojimas gali sudirginti odą.
Uugniažolės naudojimas:
- Šviežios sultys tepamos tiesiai ant probleminės vietos 1–2 kartus per dieną (trumpai).
- Džiovinta ugniažolė dedama į kompresus ar žolelių mišinius išoriniam naudojimui.
- Nerekomenduojama vartoti vidiniam naudojimui be specialisto priežiūros.
Ugniažolė dar kartą primena, kad net ir ryškiai oranžinė „piktžolė“ gali būti vertingas natūralus vaistas – svarbu tik žinoti, kaip ją naudoti.
Notrelės – moterų ir vyrų sveikatai, ne tik daržo pakraščiui
Baltosios ir raudonosios notrelės – dažnai nepastebimos naudingos piktžolės, kurios auga tyliai pakraščiuose, bet slepia milžinišką gydomąjį potencialą. Nors jų išvaizda švelni, poveikis gali būti labai stiprus – ypač moterų organizmui.
Baltoji notrelė nuo seno žinoma kaip švelni pagalba esant moteriškiems negalavimams: skausmingoms mėnesinėms, hormonų svyravimams ar net menopauzės simptomams. Ji veikia švelniai raminančiai, mažina spazmus ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
Raudonoji notrelė, savo ruožtu, dažnai naudojama vyrų prostatos funkcijai palaikyti, stiprinti kraujotaką ir imunitetą. Tibeto medicinoje baltoji notrelė buvo naudojama net akių ligoms gydyti – tai rodo jos platų veikimo spektrą.
Kaip naudoti notrelę:
- Arbatai galima naudoti tiek šviežius, tiek džiovintus žiedus ir lapus. Užtenka vieno šaukšto stiklinei vandens.
- Notrelės tinka ir salotoms ar troškiniams – turi malonų aromatą ir šiek tiek primena baziliką.
- Žiedai taip pat gali būti džiovinami ir naudojami mišiniuose su kitomis naudingomis piktžolėmis – pavyzdžiui, su garšva, dilgėle ar šalaviju.
Kiaulpienė – geltonas stebuklas, kurį verta džiovinti, ne ravėti
Kiaulpienė daugeliui – tik pavasario simbolis ar „vejos naikintojas“, tačiau žolininkai ją vertina kaip vieną iš universaliausių naudingų piktžolių. Gydomos visos jos dalys – nuo žiedų iki šaknų. Ir kiekviena jų turi savo stiprybių.
Kiaulpienės šaknys ypač vertingos rudenį – jos skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą, kepenų veiklą ir padeda švelniai detoksikuoti organizmą. Lapai – puikus šaltinis kalio, vitaminų A ir C, o žiedai gali būti naudojami arbatai, sirupams ar net uogienėms gaminti.
Kaip naudoti kiaulpienę:
- Jauni lapai puikiai tinka salotoms, ypač maišant su kitais laukiniais žalumynais.
- Žiedai gali būti džiovinami ir dedami į žolelių arbatas – jie švelnūs, šiek tiek salstelėję.
- Šaknys renkamos rudenį – nuplaunamos, supjaustomos ir džiovinamos. Vėliau naudojamos arbatoms arba sumalamos į miltelius.
Naudingos piktžolės kaip kiaulpienė, vešliai auganti pakelėse ir kiemuose, tik primena – vaistai kartais slypi visai šalia, tik reikia juos atpažinti.
Pušies pumpurai – gamtos vaistinėlė nuo kosulio ir silpnumo
Kai kalbama apie naudingas piktžoles, dažnai pamirštami medžiai. Tačiau pušies pumpurai – tai tikras perlas iš miško. Jie renkami pavasarį, dar neišsiskleidę, kai sukaupę daugiausiai veikliųjų medžiagų. Pušies pumpurai turi stiprų priešuždegiminį, antibakterinį, kvėpavimo takus valantį poveikį.
Jie nuo seno naudojami kosuliui malšinti, bronchitui gydyti, peršalimui palengvinti. Be to, jų aromatinės medžiagos stiprina imunitetą ir švelniai tonizuoja visą organizmą – ypač tinka vartoti pavasarį, kai jėgų dar mažai.
Kaip naudoti pušies pumpurus:
- Iš džiovintų pumpurų verdama kvapni, šiek tiek sakais kvepianti arbata. Užpilti 1 šaukštelį pumpurų stikline verdančio vandens ir palaikyti 10–15 minučių.
- Pušies pumpurai tinka ir inhaliacijoms – ypač kai kamuoja užgulta nosis ar vargina sausas kosulys.
- Juos galima maišyti su kitomis vaistažolėmis – pavyzdžiui, dilgėle ar beržo lapais – ir pasigaminti imunitetą stiprinančią arbatą visam sezonui.
Gamta duoda daugiau, nei manyta – tik reikia nepraeiti
Kiekvieną pavasarį mes kovojame – su žole, su „netvarka“, su tuo, kas nepasėta. Tačiau būtent čia ir slypi paradoksas: tai, ką laikome piktžolėmis, dažnai yra galingiausi natūralūs vaistai. Naudingos piktžolės – tai ne tik išlikusi senolių išmintis, bet ir realus kelias į sveikesnį gyvenimą be perteklinių vaistų ar chemijos.
Garšva, dilgėlė, notrelė, kiaulpienė, pušies pumpurai – visa tai auga šalia, nieko neprašydami, bet daug duodami. Svarbiausia – pažinti, suprasti ir naudoti su pagarba. Gal verta šį sezoną pradėti kitaip: ne nuo purškimo, o nuo žvilgsnio žemyn – į tai, kas gydo tyliai ir be reklamos.
