Neutrofilai – tai baltieji kraujo kūneliai, sudarantys iki 75% visų leukocitų. Jie greitai reaguoja į infekcijas ar audinių pažeidimus, pirmieji pasiekia uždegimo vietą ir naikina bakterijas fagocitozės būdu. Dėl savo judrumo neutrofilai efektyviai neutralizuoja kenksmingus mikroorganizmus ir apsaugo organizmą nuo infekcijų.
Neutrofilai yra būtini tinkamam imuninės sistemos darbui, todėl jų pusiausvyra kraujyje yra itin svarbi. Nors šios ląstelės kasdien saugo organizmą nuo įvairių patogenų, tam tikros sąlygos gali paveikti jų skaičių. Pavyzdžiui, neutrofilai žemiau normos gali būti laikinas reiškinys po infekcijos arba rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kas yra neutrofilai?
Neutrofilai yra baltieji kraujo kūneliai, gaminami kaulų čiulpuose. Jie sudaro 50–75 % visų leukocitų ir atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų. Kiekviename mikrolitre kraujo paprastai yra apie 3000–5000 neutrofilų, tačiau jų skaičius gali kisti priklausomai nuo metų laiko ar vitaminų trūkumo.
Neutrofilai sudaro apie 50–75 % visų baltųjų kraujo kūnelių, o jų gyvavimo trukmė kraujyje siekia tik 2–3 dienas. Tačiau per šį trumpą laiką jie sugeba efektyviai apsaugoti organizmą nuo infekcijų.
Pagrindinė neutrofilų funkcija – fagocitozė, tai reiškia, kad jie „praryja“ ir sunaikina bakterijas bei kitus kenksmingus mikroorganizmus. Kai organizme atsiranda infekcija, neutrofilai greitai keliauja į pažeistą vietą ir pradeda kovą su bakterijomis. Jie išskiria fermentus, kurie naikina mikrobus ir padeda valyti pažeistus audinius. Žuvę neutrofilai prisideda prie pūlių susidarymo, kuriuos dažnai matome uždegimo vietose.
Neutrofilų norma kraujyje
Kiekis kraujyje gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ar net metų laiko. Neutrofilų norma suaugusiems paprastai yra nuo 1,5 iki 8,0 × 10⁹ ląstelių litre kraujo. Naujagimiams neutrofilų skaičius dažnai būna didesnis, bet pamažu mažėja per pirmąsias gyvenimo savaites.
Štai kaip neutrofilų normos atrodo pagal amžių:
- Naujagimiai iki 1 mėn.: 1,0 – 20,0 × 10⁹/l
- 1–3 mėn. kūdikiai: 1,0 – 9,0 × 10⁹/l
- 3–6 mėn. kūdikiai: 1,0 – 8,5 × 10⁹/l
- 6 mėn.–5 m. vaikai: 1,5 – 8,5 × 10⁹/l
- 5–18 m. vaikai: 1,7 – 7,5 × 10⁹/l
- Suaugusieji: 1,5 – 8,0 × 10⁹/l
Neutrofilų kiekis gali kisti nėštumo metu ar sergant tam tikromis ligomis. Dėl to visada svarbu rezultatus vertinti su gydytoju, kuris atsižvelgs į individualius sveikatos rodiklius.
Neutrofilai žemiau normos: ką tai reiškia?
Kai neutrofilai žemiau normos, ši būklė vadinama neutropenija. Tai reiškia, kad organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis gali būti susilpnėjęs. Neutropenija gali būti lengva, vidutinė arba sunki, priklausomai nuo neutrofilų kiekio kraujyje.
- Lengva neutropenija: neutrofilų kiekis 1,0–1,5 × 10⁹/l. Paprastai didesnės infekcijų rizikos nėra.
- Vidutinė neutropenija: 0,5–1,0 × 10⁹/l. Infekcijų rizika padidėja, reikia stebėti sveikatą.
- Sunki neutropenija: mažiau nei 0,5 × 10⁹/l. Infekcijų rizika labai didelė, būtina skubi gydytojo pagalba.
Neutropenija gali pasireikšti dažnomis infekcijomis, tokiomis kaip burnos opos, odos pažeidimai ar net sunkesnės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sepsis. Jei dažnai sergate infekcinėmis ligomis ar pastebite neįprastų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei neutrofilų kiekis sumažėja žemiau 0,5 × 10⁹/l, kyla rimta infekcijų rizika. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes gali kilti pavojus sveikatai ar net gyvybei.
Kodėl neutrofilų skaičius gali sumažėti?
Neutropenija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo infekcijų iki vaistų poveikio ar mitybos trūkumų. Kartais tai būna laikina būklė, tačiau kai kuriais atvejais reikia rimtesnio gydymo. Štai dažniausios priežastys:
- Infekcijos – Virusai, tokie kaip hepatitas, citomegalo virusas (CMV) ar ŽIV, gali slopinti kaulų čiulpų veiklą ir mažinti neutrofilų kiekį. Kai kurios bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat sukelia laikiną neutropeniją.
- Vaistai – Chemoterapiniai vaistai, imunosupresantai, antibiotikai (pvz., sulfonamidai) gali turėti šalutinį poveikį – sumažinti neutrofilų skaičių kraujyje.
- Autoimuninės ligos – Tokios ligos kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė gali lemti, kad imuninė sistema pradeda atakuoti savo organizmo ląsteles, įskaitant neutrofilus.
- Mitybos trūkumai – Vitamino B12, folio rūgšties ar vario trūkumas gali sutrikdyti neutrofilų gamybą organizme.
- Kaulų čiulpų ligos – Aplastinė anemija, mielodisplastinis sindromas ar leukemija gali paveikti kaulų čiulpų gebėjimą gaminti pakankamą kiekį kraujo ląstelių.
Pagrindiniai simptomai:
- Dažnos burnos opos
- Odos infekcijos ar išbėrimai
- Nuolatinis karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Nuovargis ir silpnumas
Kartais neutropenijos priežastis gali likti nežinoma (vadinama idiopatine neutropenija). Todėl labai svarbu atlikti išsamius tyrimus ir pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Ką daryti, jei neutrofilų skaičius sumažėjęs?
Kai neutrofilų skaičius kraujyje sumažėjęs, svarbu nustatyti šios būklės priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Neutropenijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir pagrindinių sveikatos problemų.
Galimi gydymo būdai:
- Mitybos trūkumų šalinimas
- Vaistų keitimas arba nutraukimas
- Infekcijų gydymas antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais
- Vaistai, skatinantys neutrofilų gamybą
- Kaulų čiulpų transplantacija
Jeigu neutropeniją sukelia mitybos trūkumai, gydytojas gali rekomenduoti papildyti vitamino B12, folio rūgšties ar vario atsargas, taip atkuriant normalų neutrofilų kiekį kraujyje. Kai neutropeniją lemia vaistų poveikis, dažniausiai svarstoma apie vaistų dozės mažinimą ar jų keitimą kitais.
Sunkesniais atvejais, kai infekcijų rizika itin didelė, gali būti skiriami vaistai, skatinantys neutrofilų gamybą, arba taikoma kaulų čiulpų transplantacija. Reguliarus neutrofilų kiekio stebėjimas ir glaudus bendradarbiavimas su gydytoju padeda išvengti galimų komplikacijų.
Neutropenijos gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnozės. Net jei jaučiatės gerai, bet kraujo tyrimai rodo sumažėjusį neutrofilų kiekį, pasikonsultuokite su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.
Ką galite padaryti patys?
- Venkite kontaktų su sergančiais žmonėmis.
- Laikykitės tinkamos higienos – dažnai plaukite rankas.
- Venkite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žuvies.
- Reguliariai stebėkite sveikatos būklę ir atlikite kraujo tyrimus.
Svarbu neuždelsti ir kreiptis į gydytoją, jei jaučiate tokius simptomus kaip nuolatinis karščiavimas, burnos opos ar dažnos infekcijos. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.
Neutrofilų skaičiaus padidėjimas: ką tai reiškia?
Kai neutrofilų skaičius kraujyje padidėjęs, ši būklė vadinama neutrofilija. Tai gali būti organizmo atsakas į infekciją, uždegimą ar kitus veiksnius, kurie stimuliuoja imuninę sistemą.
Dažniausios neutrofilijos priežastys:
- Bakterinės infekcijos
- Uždegiminės ligos
- Stresas ar fizinis krūvis
- Vaistų poveikis (pvz., kortikosteroidai)
- Kaulų čiulpų ligos (pvz., leukemija)
Neutrofilija dažniausiai pasireiškia esant bakterinėms infekcijoms, tokioms kaip plaučių uždegimas ar sepsis. Taip pat neutrofilų skaičius gali padidėti dėl stipraus fizinio krūvio, streso ar vartojant tam tikrus vaistus.
Kai kuriais atvejais padidėjęs neutrofilų kiekis gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ligas ar vėžinius susirgimus. Dėl šios priežasties, jei neutrofilų skaičius ilgą laiką išlieka aukštas, būtina kreiptis į gydytoją išsamesniems tyrimams.
Neutrofilų skaičiaus pokyčių diagnozė
Norint nustatyti, ar neutrofilų skaičius kraujyje yra normalus, padidėjęs ar sumažėjęs, atliekami kraujo tyrimai. Šie tyrimai padeda įvertinti bendrą kraujo ląstelių būklę ir nustatyti galimas sveikatos problemas.
Pagrindiniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- Absoliutus neutrofilų skaičius (ANC)
- Kaulų čiulpų biopsija
- Vitaminų (B12, folio rūgšties) kiekio nustatymas
- Autoimuniniai tyrimai (ANA, reumatoidinis faktorius)
Bendras kraujo tyrimas (BKT) parodo, kiek leukocitų, eritrocitų ir trombocitų yra kraujyje, o absoliutus neutrofilų skaičius (ANC) tiksliai įvertina neutrofilų kiekį. Jei rezultatai rodo rimtus nukrypimus, gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant įvertinti kraujo ląstelių gamybos sutrikimus.
Kartais papildomai tiriamas vitamino B12 ar folio rūgšties kiekis, nes jų trūkumas gali lemti, kad neutrofilai sumažės ir atsiras neutropenija. Jei įtariama autoimuninė liga, atliekami specifiniai tyrimai, pavyzdžiui, ANA ar reumatoidinio faktoriaus nustatymas. Gauti rezultatai leidžia gydytojui tiksliai diagnozuoti problemą ir parinkti tinkamą gydymą.
Kaip palaikyti normalų neutrofilų skaičių?
Norint palaikyti normalų neutrofilų skaičių, svarbu rūpintis savo bendra sveikata ir stiprinti imuninę sistemą. Sveika gyvensena ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti neutrofilų kiekio svyravimų.
Pagrindiniai būdai palaikyti neutrofilų balansą:
- Subalansuota mityba
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Pakankamas poilsis ir streso valdymas
- Vengimas žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo)
- Profilaktiniai sveikatos patikrinimai
Tinkama mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, ypač vitamino B12 ir folio rūgšties, yra būtina kraujo ląstelių gamybai. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą ir gerina kraujotaką, o kokybiškas poilsis padeda organizmui atsigauti po streso ar ligų.
Svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar pernelyg didelis alkoholio vartojimas, nes jie gali silpninti imunitetą. Taip pat rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, ypač jei jaučiate nuovargį, dažnai sergate ar pastebite kitų sveikatos pokyčių.
Kada kreiptis į gydytoją dėl neutrofilų pokyčių?
Neutrofilų kiekio pokyčiai ne visada sukelia akivaizdžių simptomų, tačiau tam tikrais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku pastebėjus požymius, galima išvengti rimtų komplikacijų.
Situacijos, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Nuolatinis arba aukštas karščiavimas
- Dažnos ar sunkiai gyjančios infekcijos
- Nuolatinis nuovargis ar silpnumas
- Burnos opos ar kraujuojančios dantenos
- Pasikartojantys odos bėrimai ar pūliniai
Karščiavimas, ypač kai nėra aiškios jo priežasties, gali būti pirmasis požymis, kad imuninė sistema nesugeba efektyviai kovoti su infekcijomis. Dažnos ar sunkiai gyjančios žaizdos, taip pat pasikartojančios infekcijos rodo, kad organizmas gali turėti problemų su neutrofilų gamyba ar jų funkcija.
Jei jaučiate stiprų nuovargį, kuris nepraeina net po poilsio, arba pastebite burnos ar odos pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Laiku atlikti kraujo tyrimai ir tinkamas gydymas gali padėti greitai išspręsti problemą ir atkurti normalią organizmo būklę.
Išvada
Neutrofilai atlieka itin svarbų vaidmenį jūsų imuninėje sistemoje – jie padeda kovoti su infekcijomis ir saugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų. Bet koks neutrofilų kiekio pokytis gali signalizuoti apie sveikatos problemas, todėl svarbu žinoti, kada verta sunerimti.
Jei jūsų neutrofilų skaičius sumažėjęs, galite pastebėti dažnesnes infekcijas, nuolatinį nuovargį ar burnos opas. Padidėjęs neutrofilų kiekis taip pat gali rodyti uždegiminius procesus organizme. Norint palaikyti sveiką imuninę sistemą, svarbu rūpintis savo sveikata, tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis kraują.
Jei pastebėjote tokius simptomus kaip nuolatinis karščiavimas, dažnos infekcijos ar nepaaiškinamas silpnumas, nedelskite – kreipkitės į gydytoją. Neutrofilai yra jūsų organizmo apsauga, todėl rūpinantis jų pusiausvyra, rūpinatės ir savo bendra sveikata. Laiku atlikti tyrimai ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ir užtikrinti, kad jūsų imuninė sistema veiktų sklandžiai.
Šaltiniai
- Rosales C. Neutrophil: A Cell with Many Roles in Inflammation or Several Cell Types? Front Physiol. 2018 Feb 20;9:113. doi: 10.3389/fphys.2018.00113. PMID: 29515456; PMCID: PMC5826082.
- Malech HL, Deleo FR, Quinn MT. The role of neutrophils in the immune system: an overview. Methods Mol Biol. 2014;1124:3-10. doi: 10.1007/978-1-62703-845-4_1. PMID: 24504942; PMCID: PMC6777345.
