Gyventi ilgiau nei 100 metų lemia ne vien mityba ar fizinis aktyvumas. Dešimt metų ilgaamžius žmones filmavęs režisierius pastebėjo, kad jų kasdienybėje kartojasi tam tikri ilgaamžių žmonių įpročiai, tačiau nė vienas jų negali būti laikomas garantuotu ilgo gyvenimo receptu.
Dokumentinio filmo kūrėjas Samas Greenas bendravo su žmonėmis, kurie skirtingais metais buvo pripažinti vyriausiais pasaulyje. Jo pašnekovai gyveno skirtingose šalyse, patyrė karus, ligas ir asmenines netektis, tačiau jų gyvenimo būde išryškėjo penki bendri bruožai.
Dauguma jų buvo moterys
Režisierius atkreipė dėmesį, kad per jo stebėtą laikotarpį vyriausio pasaulyje gyvenančio žmogaus titulą dažniausiai turėjo moterys. Tarp istorijoje užfiksuotų ilgaamžių taip pat dominavo moterys. Prancūzė Jeanne Calment, sulaukusi 122 metų, iki šiol laikoma ilgiausiai gyvenusiu žmogumi, kurio amžius patikimai užregistruotas.
Mokslininkai tai aiškina genetinių, biologinių, elgsenos ir aplinkos veiksnių deriniu. Vis dėlto vieno atsakymo, kodėl moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, nėra.
Jie išlaikė pozityvų požiūrį
Net ir susidūrę su sunkumais, šie žmonės dažnai išlikdavo įsitraukę į gyvenimą. Jie nesiekė ignoruoti problemų, tačiau stengėsi daugiau dėmesio skirti tam, kas jų gyvenime buvo gero.
Japonė Kane Tanaka, išgyvenusi karą ir skaudžias šeimos netektis, ragino pernelyg nesijaudinti ir neanalizuoti kiekvieno sunkumo. Ispanų kilmės amerikietė Maria Branyas taip pat dažnai kalbėdavo apie malonius prisiminimus, o ne apie ją lydėjusias nelaimes.
Aplink juos buvo artimų žmonių
Vienatvė nebuvo būdinga daugeliui režisieriaus sutiktų ilgaamžių. Šalia jų buvo šeimos nariai, draugai, globėjai ar bendruomenės žmonės, kurie suteikė kasdienį ryšį ir emocinį palaikymą.
Tai nereiškia, kad ilgas gyvenimas priklauso tik nuo didelės šeimos. Svarbesnis gali būti pats jausmas, kad žmogus yra reikalingas, mylimas ir nėra paliktas vienas su savo sunkumais.
Kasdienybę rėmė pastovus ritmas
Daugelis šių žmonių laikėsi gana aiškios dienotvarkės. Jie panašiu metu miegodavo, valgydavo, bendraudavo ir užsiimdavo įprasta veikla.
Kai kurie iki garbaus amžiaus dirbo, savanoriavo ar rūpinosi mėgstama veikla. Pavyzdžiui, Jamaikos ilgaamžė Violet Brown ilgus metus grojo vargonais ir mokė muzikos. Toks užimtumas suteikė dienoms struktūrą ir tikslą.
Gyvenimo malonumais mėgavosi saikingai
Šių žmonių mityba ne visada atitiko griežtas sveikos gyvensenos taisykles. Kai kurie mėgo mėsą, saldumynus ar kitus produktus, kurių dažnai stengiamasi vengti. Italė Emma Morano savo ilgaamžiškumą siejo su kasdien valgydavusi kiaušinius, o Susannah Mushatt Jones pusryčiams mėgo šoninę.
Vis dėlto jų elgesyje dažnai buvo juntamas saikas. Jie galėjo mėgautis vynu, desertu ar kitais malonumais, tačiau nepaversdavo jų kasdienio gyvenimo centru. Šie ilgaamžių žmonių įpročiai labiau primena subalansuotą gyvenimo būdą nei griežtą taisyklių rinkinį.
Režisierius pabrėžė, kad ilgaamžiškumą lemia genetika, gyvenimo sąlygos, kasdieniai pasirinkimai ir tam tikra sėkmė. Todėl penki pastebėti bruožai gali būti naudinga kryptis, bet ne pažadas, kad jų laikantis žmogus būtinai sulauks itin garbaus amžiaus.