Kai organizmui ima stigti geležies ar kitų svarbių kraujodaros medžiagų, pirmieji ženklai – nuovargis, blyški oda, silpnumas – dažnai praleidžiami pro akis. Tokiais atvejais į pagalbą gali ateiti vaistažolės nuo mažakraujystės – natūrali parama organizmui, kuri padeda skatinti kraujo gamybą ir gerinti geležies pasisavinimą. Kai kurios žolelės veikia švelniai, tačiau stebėtinai efektyviai.
Galingiausios vaistažolės nuo mažakraujystės
Kai kalbame apie vaistažoles nuo mažakraujystės, svarbiausia – pasirinkti tas, kurios ne tik turi daug geležies, bet ir skatina jos pasisavinimą, stiprina kraują, gerina virškinimą. Štai kelios augalinės žvaigždės, kurios šiuo klausimu tikrai nusipelno dėmesio:
1. Dilgėlė
Dilgėlė – viena iš stipriausių vaistažolių nuo mažakraujystės. Ji ypač vertinama dėl savo didelio geležies, vitamino C, folio rūgšties bei kitų kraujodarai svarbių medžiagų kiekio. Be to, dilgėlė stiprina imunitetą, valo kraują ir gali padėti atgauti jėgas, kai jaučiamas silpnumas ar nuovargis. Ji tinka tiek profilaktikai, tiek esant lengvai ar vidutinio sunkumo mažakraujystei.
Dilgėlę galima vartoti įvairiai – populiariausias būdas yra gerti dilgėlių arbatą, kuri ruošiama užplikant vieną ar du arbatinius šaukštelius džiovintų lapų stikline karšto vandens. Taip pat labai naudinga džiovintas dilgėles susimalti į miltelius ir dėti į kokteilius, sriubas ar tiesiog pabarstyti ant maisto. Vartojant kasdien, poveikis gali būti jaučiamas jau po kelių savaičių.
2. Kiaulpienė
Kiaulpienės šaknys ir lapai nuo seno žinomi kaip puikūs organizmo valytojai. Tačiau tai ne vienintelis jų privalumas – šis augalas taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, kepenų veiklą, o kartu ir gerina geležies įsisavinimą. Kadangi mažakraujystė dažnai būna susijusi su prastu virškinimu ar kepenų veikla, kiaulpienė tampa natūraliu pagalbininku.
Iš kiaulpienių dažniausiai ruošiama arbata – naudojamos tiek šaknys, tiek džiovinti lapai. Norint gauti stipresnį poveikį, rekomenduojama naudoti šaknų nuovirą: šaukštą smulkintų šaknų užpilti stikline vandens, pavirti 10 minučių ir nukošti. Gerti po puodelį vieną–du kartus per dieną, geriausia prieš valgį.
3. Trūkažolė (cikorija)
Trūkažolė, dar žinoma kaip cikorija, gali būti puikus pagalbininkas esant mažakraujystei. Nors jos sudėtyje nėra itin daug geležies, tačiau ji gerina virškinimą ir padeda organizmui geriau įsisavinti maisto medžiagas, įskaitant geležį. Be to, cikorija turi nedidelį kiekį folio rūgšties bei vitaminų, kurie taip pat svarbūs kraujodarai.
Cikoriją galima vartoti kaip kavos pakaitalą – iš šaknų ruošiamas aromatingas gėrimas. Taip pat galima naudoti džiovintus lapus ar šaknis arbatai. Norint stipresnio poveikio, rekomenduojama iš šaknų ruošti nuovirą – šaukštą smulkintų šaknų pavirti 10 minučių ir gerti kartą per dieną.
4. Aviečių lapai
Aviečių lapai – tai dar vienas natūralus pasirinkimas kovojant su mažakraujyste. Jie turi nedidelį kiekį geležies, tačiau ypač naudingi dėl savo raminančio ir stiprinančio poveikio organizmui. Ši žolelė gali padėti sumažinti nuovargį, pagerinti kraujotaką bei bendrą savijautą.
Aviečių lapų arbata ruošiama labai paprastai – šaukštelis džiovintų lapų užpilamas stikline verdančio vandens ir paliekama 10–15 minučių. Šią arbatą galima gerti 1–2 kartus per dieną, ypač tinka derinti kartu su kitomis kraują stiprinančiomis žolelėmis, pavyzdžiui, dilgėle ar kraujažole.
5. Rausvažiedė ežiuolė
Rausvažiedė ežiuolė labiau žinoma kaip imunitetą stiprinantis augalas, tačiau ji taip pat prisideda prie bendros organizmo stiprybės, ypač tada, kai mažakraujystė susijusi su nuovargiu ar dažnomis infekcijomis. Ežiuolė gali skatinti kraujotaką, padėti greičiau atsistatyti po išsekimo ir stiprinti organizmo atsparumą.
Dažniausiai ežiuolė vartojama arbatos arba tinktūros pavidalu. Užtenka vieno arbatinio šaukštelio džiovintų žiedų arba šaknų, užplikytų karštu vandeniu. Geriama po vieną puodelį per dieną, ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės, o tuomet daroma pertrauka.
6. Kraujažolė
Kaip jau sufleruoja pats pavadinimas, kraujažolė nuo seno naudojama kraujui stiprinti. Šis augalas gali padėti sustabdyti gausesnį kraujavimą (pavyzdžiui, mėnesinių metu), tonizuoti kraujagysles ir palaikyti sveiką kraujotaką. Kraujažolėje taip pat yra šiek tiek geležies ir kitų naudingų mikroelementų.
Kraujažolės arbata ruošiasi greitai – šaukštelis džiovintų žiedų ar lapų užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma apie 10 minučių ir geriama po vieną puodelį kartą per dieną. Norint dar geresnio poveikio, galima maišyti su aviečių lapais ar dilgėle.
7. Ajero šaknis
Ajero šaknis ypač vertinama tradicinėje žolininkystėje dėl savo gebėjimo stiprinti virškinimą ir skatinti medžiagų pasisavinimą. Esant mažakraujystei, dažnai svarbu ne tik padidinti geležies kiekį, bet ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įsisavinama. Būtent čia ajeras gali būti naudingas – jis aktyvina virškinimo fermentus ir padeda organizmui geriau panaudoti maistingąsias medžiagas iš maisto ir vaistažolių.
Ajero šaknį galima vartoti kaip arbatą arba nuovirą. Vieną arbatinį šaukštelį smulkintos šaknies reikia užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 10–15 minučių ir gerti po valgio. Skonis šiek tiek kartokas, bet dažnai gerai toleruojamas, ypač jei maišomas su kitomis švelnesnio skonio žolelėmis.
Kiti naudingi patarimai kovojant su mažakraujyste
Vaistažolės – tik viena viso paveikslo dalis. Norint efektyviai atstatyti geležies trūkumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienius įpročius, mitybą bei gyvenimo būdą. Net mažos detalės gali turėti įtakos, kaip gerai organizmas įsisavina geležį ir kaip greitai pradeda gerėti savijauta.
Patarimai, kurie gali sustiprinti vaistažolių poveikį:
- Valgykite produktus, kuriuose gausu geležies (raudona mėsa, kepenėlės, kiaušiniai, ankštinės daržovės, špinatai).
- Venkite kavos ir juodosios arbatos iškart po valgio, nes jos slopina geležies pasisavinimą.
- Valgydami geležies turinčius produktus, derinkite juos su vitaminu C, nes jis padeda įsisavinti geležį (pvz., apelsinas, paprikos, brokoliai).
- Venkite kalcio papildų kartu su geležimi, nes jie gali trukdyti vienas kitam pasisavinti.
- Pasitikrinkite dėl virškinimo problemų, jei geležies trūkumas kartojasi – kai kurios žarnyno ligos trukdo įsisavinimui.
- Miegokite pakankamai, nes poilsis reikalingas organizmo atstatymui.
- Venkite per didelio fizinio krūvio, jei jaučiatės silpnai – kūnui reikia energijos atsigauti, o ne kovoti su pervargimu.
- Pasitarkite su gydytoju dėl papildomų tyrimų, jei simptomai nepraeina ilgai.
Apibendrinimas: kada verta naudoti vaistažoles nuo mažakraujystės?
Vaistažolės nuo mažakraujystės gali būti puiki pagalba tiems, kurie ieško natūralių, organizmui švelnesnių būdų stiprinti kraują. Nors jos nepakeis gydytojo paskirtų preparatų sunkių atvejų metu, švelnesnėse situacijose arba profilaktiškai jos gali būti labai veiksmingos.
Svarbiausia – pasirinkti tinkamas žoleles, vartoti jas reguliariai ir kantriai, derinant su visaverte mityba bei sveiku gyvenimo būdu. Dilgėlė, kiaulpienė, trūkažolė, kraujažolė ir kitos šiame straipsnyje aptartos žolelės gali padėti kūnui palaikyti pusiausvyrą ir atsistatyti natūraliu būdu. O jei kyla abejonių – visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei jau vartojami vaistai ar turite lėtinių sveikatos sutrikimų.
