Tzimbalo auginimas namuose gali sudominti smalsius daržininkus, ieškančius neįprastų augalų. Šis egzotiškas bulvinių šeimos augalas subrandina mažas žalias ir violetiniais dryžiais išmargintas uogas, iš pirmo žvilgsnio primenančias miniatiūrinius arbūzus.
Tzimbalas, dar vadinamas dygliuotuoju melionu arba paslenu karipensu, kilęs iš Pietų Amerikos kalnuotų vietovių. Natūraliai jis ten auga laukinėje gamtoje, o kitur dažniausiai auginamas egzotikos mėgėjų. Vaisių skonis apibūdinamas kaip banano ir meliono derinys, turintis malonų rūgštelės atspalvį.
Kaip atrodo šis egzotiškas augalas
Natūraliomis sąlygomis tzimbalas yra dvimetis žolinis krūmelis, užaugantis maždaug nuo 80 iki 180 centimetrų. Jaunas augalas savo lapais primena pomidorą, tačiau neturi nei būdingo pomidorų kvapo, nei plaukelių.
Balti žiedai susitelkia į ilgas kekes, kuriose gali būti nuo 30 iki 50, o kartais ir iki 70 žiedų. Iš jų išauga nedidelės, iki 2 centimetrų skersmens uogos. Žalios ir violetinės juostelės suteikia joms neįprastą išvaizdą, primenančią mažus arbūzus ar pepinus.
Vaisių odelė gana tvirta, o viduje yra sultingas balkšvas minkštimas su daugybe smulkių sėklyčių. Prinokusias uogas galima valgyti šviežias, dėti į salotas, o neprinokusias marinuoti. Jos taip pat dera su pomidorais, rūkytais gaminiais ir sūriais.
Kada sėti sėklas
Mūsų klimato sąlygomis augalas dažniausiai auginamas kaip vienmetis. Nuo sudygimo iki pirmųjų prinokusių uogų gali praeiti apie 130-150 dienų, todėl tiesiogiai į lysvę sėti neapsimoka.
Sėklas patariama sėti daigams kovo pradžioje arba pirmoje mėnesio pusėje. Taip augalas gauna daugiau laiko užaugti, pražysti ir subrandinti vaisius iki vėsesnių orų.
Sėklos yra smulkios, tačiau jų daigumas gali išlikti maždaug trejus metus. Prieš sėją specialiai stratifikuoti jų nereikia. Daigams sudygus, svarbu pasirūpinti pakankamu apšvietimu ir neperlaistyti dirvos.
Tzimbalo auginimas namuose
Šiam augalui reikia šilumos, saulėtos vietos ir ilgo vegetacijos laikotarpio. Dėl kilmės iš šiltesnio klimato regionų jis jautrus šalčiui, todėl į lauką sodinamas tik tada, kai nebelieka vėlyvų šalnų grėsmės.
Tzimbalas gali augti darže, šiltnamyje arba dideliame vazone. Vazoninis auginimas ypač tinka tiems, kurie nori išbandyti egzotišką augalą neturėdami daug vietos. Renkantis indą reikėtų atsižvelgti į tai, kad suaugęs augalas gali būti gana aukštas.
Augalas išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir aromatu bei skoniu. Prinokusios uogos labiausiai tinka valgyti šviežios, o neprinokusios gali tapti įdomiu priedu marinuotų daržovių mišiniams.
Kaip panaudoti subrendusias uogas
Prinokusios tzimbalo uogos yra rūgštokai saldžios ir gali būti valgomos vienos. Dėl savito skonio jos taip pat tinka žalioms salotoms, kurioms suteikia gaivumo ir švelnios pikantiškos natos.
Tvirta odelė padeda vaisiams ilgiau išsilaikyti. Tinkamai laikomos uogos gali išgulėti iki pavasario, todėl šis augalas įdomus ne tik dėl derliaus, bet ir dėl galimybės paįvairinti racioną šaltuoju metų laiku.