Visi esame girdėję, kad česnakas – tarsi natūralus vaistas, bet ar jis iš tiesų visada naudingas? Senolių liaupsinamas česnako poveikis sveikatai šiandien kelia daug klausimų net mokslininkams.
Iš vienos pusės, nedidelė česnako skiltelė gali stiprinti imunitetą, apsaugoti nuo infekcijų ar net padėti širdžiai. Tačiau iš kitos – per didelis kiekis ar netinkamos vartojimo formos gali sukelti daugiau bėdų nei naudos.
Pabandykime išsiaiškinti, kada česnako nauda sveikatai yra tikra pagalba, o kada jis gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Kokia tikroji česnako nauda sveikatai?
Apie česnaką dažnai kalbama kaip apie natūralią apsaugą nuo ligų. Viena svarbiausių jo paslapčių – junginys alicinas, kuris susidaro sutraiškius arba supjausčius skiltelę. Būtent šis junginys siejamas su antibakteriniu, antivirusiniu ir net priešgrybeliniu poveikiu.
Žmonės nuo seno pastebėjo, kad česnakas padeda atsigauti po peršalimo, suteikia energijos ir net pagerina bendrą savijautą. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina: nedidelės česnako dozės gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, sumažinti kraujospūdį ir apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų.
Ne mažiau svarbūs ir česnako antioksidantai. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – medžiagas, kurios spartina organizmo senėjimą ir kenkia ląstelėms. Dėl to česnakas dažnai vadinamas natūralia apsauga širdžiai ir kraujotakai.
Kada česnakas gali sukelti problemų?
Nors česnako nauda sveikatai neabejotina, jis tikrai netinka visiems ir visada. Dažnai galvojame, kad jei produktas natūralus, vadinasi, visiškai saugus, tačiau česnakas gali turėti ir šalutinių poveikių.
Per didelis kiekis česnako gali sudirginti skrandį, sukelti rėmenį ar net viduriavimą. Ypač jautresniems žmonėms žalio česnako vartojimas gali būti sunkiai pakeliamas – tokiais atvejais geriau rinktis virtą, keptą ar net fermentuotą juodąjį česnaką.
Dar viena dažna problema – česnako sąveika su vaistais. Kadangi jis šiek tiek skystina kraują, žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius preparatus, reikėtų pasitarti su gydytoju prieš kasdien įtraukiant česnaką į mitybą.
Situacijos, kai česnaką reikėtų vartoti atsargiai:
- Jautrus skrandis ar refliuksas – česnakas gali paaštrinti simptomus ir sukelti nemalonų deginimo pojūtį.
- Nėštumas ir žindymas – mažos dozės įprastai saugios, bet didesni kiekiai gali sukelti virškinimo sutrikimus.
- Kraują skystinantys vaistai – česnako poveikis gali padidinti kraujavimo riziką.
- Operacijos laikotarpis – gydytojai dažnai rekomenduoja bent porą savaičių iki operacijos vengti česnako papildų.
- Alergijos atvejai – nors reti, tačiau kai kuriems žmonėms česnakas gali sukelti odos bėrimus ar kvėpavimo sunkumus.
Kaip matyti, česnako nauda sveikatai nėra vienareikšmė. Nedidelė skiltelė dažniausiai suteiks daugiau gerų dalykų nei žalos, tačiau svarbu nepamiršti saiko ir atsižvelgti į individualias organizmo reakcijas.
Kaip vartoti česnaką, kad jis iš tikrųjų būtų naudingas?
Norint pasinaudoti visomis česnako savybėmis, svarbu žinoti kelias paprastas taisykles. Pirmiausia – česnaką verta susmulkinti ir palikti kelioms minutėms pastovėti prieš dedant į maistą. Taip susiformuoja daugiau alicino – junginio, kuris ir suteikia česnakui didžiąją dalį gydomųjų savybių.
Ne mažiau svarbu ir tai, kada česnaką dedame į patiekalą. Jei jis ilgai kepa aukštoje temperatūroje, daug veikliųjų medžiagų suyra. Todėl geriausia česnaką dėti gaminimo pabaigoje arba naudoti žalią – pavyzdžiui, su salotomis ar užtepėlėmis.
Kitas būdas – juodasis česnakas. Jis fermentuojamas specialiomis sąlygomis, dėl to įgauna saldesnį skonį ir turi dar daugiau antioksidantų. Be to, juodasis česnakas yra švelnesnis skrandžiui, todėl tinka tiems, kuriems žalias variantas per aštrus.
Kasdien užtenka vienos ar dviejų česnako skiltelių – to pakanka, kad gautume naudos, bet neapkrautume organizmo. Jei tokio kiekio netoleruojate, galima rinktis švelnesnes formas: keptą, virtą arba džiovintą česnaką.
Ar sveika kasdien valgyti česnaką?
Ne vienoje šeimoje įprasta girdėti patarimą: „suvalgyk skiltelę česnako – ir ligos neprilips“. Iš tiesų, liaudies išmintis neretai sutampa su tuo, ką rodo šiuolaikiniai tyrimai. Mažos česnako porcijos kasdien gali padėti sustiprinti imunitetą, ypač šaltuoju metų laiku.
Kiek iš tiesų pakanka
Svarbiausia nepersistengti. Viena ar dvi skiltelės per dieną – tai kiekis, kurį organizmas paprastai toleruoja be didesnių problemų. Tokia dozė aprūpina antioksidantais, suteikia antibakterinių savybių ir gali prisidėti prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.
Kada atsiranda rizika
Didelės česnako dozės kasdien gali sukelti skrandžio sudirginimą, rėmenį ar nemalonų pojūtį virškinimo trakte. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia net nuo vienos žalios skiltelės. Tokiu atveju verta rinktis švelnesnius variantus – keptą arba juodąjį česnaką.
Alternatyvos
Juodasis česnakas vis dažniau tampa populiarus būtent dėl savo lengvesnio poveikio. Be to, česnako nauda sveikatai išlieka ir vartojant jį kartu su maistu – įdedant į sriubą, troškinį ar salotas.
Tad nebūtina kankintis valgant žalią skiltelę vien dėl sveikatos – svarbiausia, kad vartojimas būtų reguliarus ir tinkamas jūsų organizmui.
Kodėl verta atsakingai rinktis česnaką?
Česnako nauda sveikatai abejonių nekelia – jis gali sustiprinti imunitetą, apsaugoti širdį ir net padėti kovoti su infekcijomis. Tačiau lygiai taip pat aišku, kad ne visiems jis tinka vienodai.
Nedidelė skiltelė dažniausiai bus tik į naudą, bet jei jaučiate diskomfortą, verčiau paieškoti kitų būdų įtraukti česnaką į racioną. Tiek virtas, tiek fermentuotas juodasis česnakas yra puikios alternatyvos.
Galiausiai, česnakas – tai paprastas, bet galingas augalas, kurio poveikis priklauso nuo mūsų pasirinkimų. Jei mokėsime jį vartoti atsakingai, jis taps natūraliu pagalbininku, o ne problema.
