Gyvūnų priežiūra žiemą dažnai siejama su šiltesne pastoge ir apsauga nuo šalčio. Tačiau aklinai uždarytas tvartas ar kitas gyvūnų laikymo pastatas gali tapti ne mažiau pavojingas. Kai patalpoje trūksta oro apykaitos, kaupiasi drėgmė, šlampa pakratai ir didėja amoniako koncentracija.
Todėl svarbu rūpintis ne vien temperatūra. Vištoms, ožkoms, triušiams ir kitiems gyvūnams būtina sausa aplinka, tinkami pakratai ir oro apykaita be tiesioginių šalto oro gūsių.
Iš kur žiemą atsiranda drėgmė
Drėgmės šaltiniai pastogėje yra patys gyvūnai, jų kvėpavimas, vanduo prie girdyklų ir garavimas iš mėšlo bei šlapimo. Kol oras laisvai cirkuliuoja, dalis vandens garų pasišalina. Tačiau pernelyg sandariai uždarius ventiliacijos angas, drėgmė pradeda kauptis net tada, kai grindys ir pakratai iš pirmo žvilgsnio atrodo sausi.
Problema ypač išryškėja per šalčius. Tuo metu sienos, stogas, langai ir kiti paviršiai smarkiai atšąla. Drėgnas patalpos oras susiliečia su šaltais paviršiais, todėl susidaro kondensatas. Ant lubų ar sienų gali atsirasti vandens lašelių, o po atšilimo ištirpęs šerkšnas gali sudrėkinti pakratų sluoksnį.
Drėgna aplinka gyvūnams nepatogi ir dėl to, kad šlapias kailis ar plunksnos prasčiau sulaiko šilumą. Be to, šalta ir drėgna paklotė gali sustiprinti kūno vėsimą, ypač gyvūnams, kurie ilgai stovi ant jos.
Amoniakas tampa nematoma problema
Uždaroje ir blogai vėdinamoje patalpoje kaupiasi ne tik vandens garai. Skildamas mėšlas ir šlapimas išskiria amoniaką. Šios dujos gali dirginti akių bei kvėpavimo takų gleivinę, o didesnė jų koncentracija gali sukelti rimtesnį sudirginimą.
Amoniakas taip pat pažeidžia kvėpavimo takų apsauginį sluoksnį. Jame esančios smulkios blakstienėlės padeda pašalinti gleives, dulkes ir kitas daleles. Kai ši apsauga susilpnėja, gyvūnai gali tapti jautresni kvėpavimo takų infekcijoms.
Drėgni pakratai gali sukelti ir kitų nepatogumų. Vištoms dėl nuolatinio kontakto su šlapia danga gali nukentėti pėdų pagalvėlės, o ožkoms suminkštėja kanopos. Tai sudaro palankesnes sąlygas kanopų problemoms.
Skersvėjis nėra tas pats, kas vėdinimas
Bandydami išvėdinti tvartą, kai kurie šeimininkai palieka praviras duris arba atidaro atsitiktinį plyšį sienoje. Tačiau toks sprendimas ne visada užtikrina tinkamą oro apykaitą. Šaltas oro srautas gali būti nukreiptas tiesiai į gyvūnus, o tolimiausiuose patalpos kampuose vis tiek gali išlikti drėgnas ir užsistovėjęs oras.
Skersvėjis atsiranda tada, kai oras juda netinkama kryptimi ir gyvūnai nuolat patenka į šalto srauto kelią. Vėdinimo paskirtis kitokia: į patalpą turi patekti šviežio oro, o drėgnas ir užterštas oras turi būti pašalintas nesukeliant staigaus atšalimo.
Į ką atkreipti dėmesį žiemą
Neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kad šaltis visada pavojingesnis už drėgmę. Rizika priklauso nuo temperatūros, gyvūno rūšies, amžiaus ir bendros būklės. Vis dėlto net ir pakankamai šilta patalpa gali būti nesaugi, jei joje tvyro drėgmė, jaučiamas amoniako kvapas ar gyvūnai laikomi ant šlapių pakratų.
- Reguliariai keiskite sudrėkusius pakratus
- Užtikrinkite oro apykaitą, bet neleiskite šaltam srautui pūsti tiesiai į gyvūnus
- Stebėkite, ar ant sienų, langų ir lubų nesikaupia kondensatas
- Laikykite girdyklas taip, kad vanduo kuo mažiau patektų ant pakratų
- Atkreipkite dėmesį į amoniako kvapą, kosulį, akių dirginimą ar gyvūnų vangumą
Gyvūnų priežiūra žiemą reiškia ne bandymą kuo sandariau uždaryti pastogę, o tinkamą pusiausvyrą tarp šilumos, sausumo ir vėdinimo. Sausa aplinka ir tvarkingai pašalinamas užterštas oras padeda sumažinti žiemos laikotarpio rizikas.