Jei pastebite, kad jūsų braškės auga vešliai, tačiau vaisių užmezga mažai – greičiausiai problema slypi tręšime. Tam, kad uogos būtų saldžios, gausios ir stiprios, svarbu žinoti, kuo tręšti braškes, kad augalas energiją skirtų ne lapų augimui, o derliui.
Viena didžiausių klaidų – perteklinis azoto trąšų kiekis. Nors azotas skatina augimą, jis dažniausiai „pumpuoja“ lapus, o ne vaisius. Todėl trąšos turi būti subalansuotos – svarbu ir kalis bei fosforas. Šie elementai atsakingi už žiedų formavimąsi, vaisių augimą ir skonį.
Kada ir kaip tręšti braškes, kad jos duotų gausų derlių?
Tinkamas tręšimo laikas yra toks pat svarbus, kaip ir pačios trąšos. Braškės skirtingais augimo etapais turi skirtingus poreikius, todėl svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Pirmasis tręšimas – prieš sodinimą. Į dirvą verta įterpti komposto, perpuvusio mėšlo ar durpių – tai užtikrina natūralų maisto medžiagų pagrindą. Jei norite greitesnio rezultato, galima naudoti subalansuotas granuliuotas trąšas, pvz., 10-10-10 arba 20-20-20.
Antrasis tręšimas – vasaros viduryje, kai jau pradeda formuotis uogos. Šiuo metu augalui reikalingas kalis ir fosforas. Jei matote, kad lapai auga puikiai, bet žiedų mažai – vertėtų papildomai tręšti medžio pelenais, bananų žievelių trąša ar naudoti komposto arbatą.
Netinkamas laikas tręšti – pavasaris (jei auginamos birželinės braškės). Pavasarį tręšiant galima paskatinti per didelį lapų augimą ir padidinti ligų riziką.
Natūralios trąšos braškėms – ką naudoti vietoj chemijos?
Jei norite, kad braškės duotų daugiau vaisių, o ne tik žaliuotų lapais, verta rinktis natūralius tręšimo būdus. Jie saugūs, veiksmingi ir dažnai jau yra jūsų kieme ar virtuvėje.
Geriausios natūralios trąšos braškėms:
- Medžio pelenai – puikus kalio šaltinis, padedantis braškėms formuoti vaisius. Beržų ar vaismedžių pelenais galima pabarstyti aplink augalus arba iš jų pasigaminti tirpalą laistymui.
- Komposto arbata – skatina žydėjimą ir stiprina šaknis. Užpilkite kompostą vandeniu, palaikykite kelias dienas ir laistykite braškes kartą per dvi savaites.
- Trąšos iš bananų žievelių – bananų žievėse gausu kalio ir magnio. Jas galima supjaustyti ir įkasti prie augalų šaknų arba išvirti ir naudoti kaip skystą trąšą.
Svarbu nepamiršti: kuo tręšti braškes reikia nuspręsti pagal jų būklę – jei auga žalia lapija, bet uogų mažai, tikėtina, kad per daug azoto. Tokiu atveju būtina mažinti žaliosios masės skatinimą ir didinti vaisių formavimąsi palaikančių medžiagų – ypač kalio – kiekį.
Kuo tręšti braškes vazonuose ar pakeltose lysvėse?
Auginant braškes ne tradiciškai – o vazonuose ar pakeltose lysvėse – jų tręšimo poreikiai šiek tiek keičiasi. Tokiose vietose dirva greičiau išsenka, todėl būtina reguliariai papildyti maisto medžiagas.
Patarimai tręšiant braškes ribotoje erdvėje:
- Rinkitės skystas, lengvai įsisavinamas trąšas – jos greičiau pasiekia šaknis.
- Vasarą laistykite trąšų tirpalais kas 10–14 dienų – ypač vaisių formavimosi metu.
- Labai tinka komposto arbata arba dilgėlių raugo skiedinys – jie ne tik maitina, bet ir stiprina augalus.
- Jei naudosite granuliuotas trąšas, darykite tai atsargiai ir mažomis normomis – perdozavus lengva nudeginti šaknis.
Vazonuose augančios braškės jautresnės, todėl svarbu stebėti jų lapiją – jei ima gelsti, susisuka ar stabdo augimą, gali būti, kad trūksta konkretaus elemento arba reikia papildomo laistymo.
Išvada: kuo tręšti braškes, kad derlius džiugintų?
Norint sulaukti gausaus ir saldaus braškių derliaus, svarbiausia suprasti, kad viskas priklauso ne nuo trąšų gausos, o nuo jų sudėties ir tinkamo laiko. Per daug azoto skatins lapų augimą, bet ne vaisius. Todėl visada verta rinktis subalansuotas ar natūralias trąšas, atsižvelgti į dirvos būklę, braškių augimo etapą ir auginimo vietą.
Stebėkite savo augalus – jie patys „pasakys“, ko jiems trūksta. O pasirinkę tinkamą tręšimo būdą, jau po kelių savaičių galite pastebėti, kad uogų kiekis padidėjo, o skonis tapo dar geresnis.
