Daugeliui sodininkų pomidorų auginimas prasideda nuo vieno įpročio – atžalų šalinimo. Metai iš metų šaliname tas mažas ataugas tarp stiebo ir šakos, tikėdami, kad taip padedame augalui.
Tačiau vis daugiau patyrusių daržininkų keičia nuomonę. Naujais tyrimais ir asmenine patirtimi paremtas požiūris rodo – pomidorų atžalų šalinimas gali būti klaida, kuri sumažina derlių ir silpnina augalą.
Šios mažos ataugos, kurios atrodo lyg nereikalingos, iš tiesų slepia potencialą – jos gali tapti vaisių nešančiomis šakomis ir net padėti pomidorui ištverti karščius ar sausras.
Senas įsitikinimas, kuris trukdo pomidorų derliui
Ilgą laiką pomidorų atžalų šalinimas buvo laikomas sodo taisykle. Mokytojai, žurnalai, net močiutės – visi kartojo tą patį: jei nori didelių pomidorų, pašalink kiekvieną atžalą.
Idėja paprasta – mažiau šakų, daugiau maistinių medžiagų pagrindiniam stiebui ir vaisiams. Taip pat geresnis vėdinimas ir mažesnė ligų rizika.
Tačiau šis požiūris kilo dar tais laikais, kai nebuvo šiuolaikinių pomidorų veislių, laistymo sistemų ar tikslios stebėsenos. Dabar, kai augalai auginami kitaip, senoji logika dažnai neveikia.
Mokslininkai ir patyrę daržininkai vis dažniau kalba apie tai, kad per didelis genėjimas gali net pakenkti. O tinkamai prižiūrėtas, „netvarkingai” augantis krūmas dažnai užaugina daugiau vaisių ir ištveria gamtos iššūkius geriau.
Tie maži ūgliai, kurie atsiranda stiebo ir šakos sandūroje, nėra „vagys“, kaip dažnai vadinami. Jie – pilnavertė augalo dalis, turinti visas galimybes virsti derlių nešančiomis šakomis.
Pomidorų atžalos padidina derlių ir stiprina augalą
Kiekviena atžala gali išauginti naujų lapų, žiedų, o galiausiai – ir vaisių. Jei jas pašalinate, sumažinate potencialą, kurį pats augalas natūraliai vysto.
Be to, daugiau lapijos – daugiau pavėsio ir geresnė drėgmės apsauga vasarą. Krūmas tampa tankesnis, bet ir atsparesnis.
Kuo naudinga palikti atžalas:
- Daugiau šakų = daugiau pomidorų – kiekviena atžala gali virsti vaisių nešančia šaka.
- Apsauga nuo saulės – papildoma lapija saugo vaisius nuo saulės nudegimų.
- Geresnis atsparumas sausrai – tankesnis krūmas išlaiko daugiau drėgmės dirvoje.
- Stipresnė struktūra – daugiau šakų padeda augalui atlaikyti vėją ar lietų.
- Mažesnė žaizdų rizika – neskubant šalinti, išvengiama pjūvių, per kuriuos plinta ligos.
Žinoma, visų atžalų palikti nebūtina. Bet išmokus jas stebėti, o ne aklai šalinti – augalai atsilygina gausiu ir sveiku derliumi.
Mitai apie pomidorų atžalas, kurie nebeatitinka tikrovės
Daug metų sodininkai kartojo tas pačias taisykles – atžalos vagia maistines medžiagas, didina ligų riziką, mažina vaisių kokybę.
Tačiau realybėje vis daugiau tyrimų ir patirties rodo visai ką kita.
Laikas paneigti dažniausius mitus, kurie trukdo pasinaudoti natūraliu augalo potencialu. Štai ką verta žinoti:
1. Atžalos vagia jėgas iš pagrindinio stiebo:
Iš tikrųjų atžalos – tai papildomos augalo dalys, kurios prisideda prie fotosintezės ir energijos kaupimo. Jos nesilpnina augalo, o padeda jam augti stipriau.
2. Dėl atžalų padidėja ligų rizika:
Pjaustymas sukuria žaizdas, kurios kaip tik tampa vartais infekcijoms. Neliestos atžalos ne tik nepaskleidžia ligų, bet gali padėti geriau uždengti vaisius nuo aplinkos poveikio.
3. Pruningas būtinas norint didesnių pomidorų:
Nors genėti pomidorai kartais duoda kiek didesnius vaisius, jų būna mažiau. Daugeliui sodininkų svarbiau kiekis, o ne dydis – todėl daugiau šakų reiškia ir daugiau pomidorų.
4. Pomidorai be atžalų gražesni ir tvarkingesni:
Tai tiesa tik vizualiai. Tačiau „netvarkingas“ pomidorų krūmas dažnai būna stipresnis, vešlesnis ir geriau apsaugo vaisius nuo kaitros bei vėjo.
Protingas atžalų valdymas be jų visiško pašalinimo
Nereikia visiškai ignoruoti atžalų, bet ir beatodairiškai šalinti – nebūtina. Protingas atžalų valdymas leidžia augalui augti laisviau, tačiau išlaikyti struktūrą ir sveikatą.
Svarbiausia – stebėti augalą, prisitaikyti prie oro sąlygų ir pasirinktos veislės. Kiekvienas pomidorų krūmas gali turėti savo „charakterį“, todėl verta eksperimentuoti.
Palikite atžalas viršutinėje krūmo dalyje:
Jos geriau apšviečiamos, greičiau sužydi ir dažniausiai duoda derlių. Apatinės – dažniausiai lėtesnės ir jautresnės drėgmei bei ligoms.
Pašalinkite tik tas, kurios trukdo oro cirkuliacijai:
Jei krūmas per tankus ir vidus drėksta – verta kai kurias šonines šakas išretinti. Taip išvengsite pelėsio ar grybelinių ligų.
Atrama – būtina, jei paliekate daugiau atžalų:
Kuo daugiau šakų ir vaisių, tuo didesnis svoris. Pasirūpinkite tvirtais kuolais ar pomidorų narveliais, kad augalas nelūžtų nuo savo derliaus.
Laistykite tiesiai į dirvą, ne ant lapų:
Tankesni krūmai ilgiau sulaiko drėgmę, bet taip pat greičiau pradeda sirgti, jei lapai ilgai lieka šlapi. Laistymas prie šaknų padeda to išvengti.
Vienas pokytis, kuris gali pakeisti visą derlių
Jei vis dar svarstote, ar verta keisti įprotį – išbandykite tai bent su keliomis pomidorų šakelėmis. Leiskite joms augti, stebėkite, kaip vystosi, ir palyginkite su tradiciškai genėtais augalais.
Pomidorų atžalų šalinimas nebėra vienintelis teisingas kelias. Augalai prisitaiko, stiprėja, o dažnai ir atsidėkoja dar gausesniu derliumi.
Sodininkystėje nebūtina laikytis griežtų taisyklių – kartais užtenka leisti gamtai padaryti savo darbą. O tada – belieka mėgautis rezultatu.
