Putinas dažnai vertinamas prieštaringai. Vieniems tai gražus, tradicinis sodo augalas, kiti jo vengia dėl ryškaus kartumo. Vis dėlto saldžios putino veislės gali maloniai nustebinti, nes jų uogos pasižymi švelnesniu, mažiau aitriu ir labiau desertiniu skoniu.
Šis krūmas vertinamas ne tik dėl ryškiai raudonų vaisių. Jis ilgai išlaiko uogas ant šakų, puošia sodą rudenį ir gali tapti vertingu derliumi tuo metu, kai daugelis kitų uogakrūmių jau būna baigę derėti. Tiesa, renkantis augalą verta įvertinti ne vien išvaizdą, bet ir skonį, priežiūros ypatumus bei vietą sode.
Kuo vertingas putinas
Paprastojo putino uogose yra organinių rūgščių, cukrų, vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų. Jose taip pat aptinkamas kartumą suteikiantis junginys viburninas, todėl laukinių ar senesnių veislių vaisiai dažnai nėra malonūs valgyti tiesiai nuo krūmo.
Putino uogos tradiciškai naudojamos įvairiems naminiams gaminiams. Iš jų ruošiamos sultys, sirupai, uogienės ir kompotai. Tačiau termiškai apdorojant dalis vertingų medžiagų gali sunykti, todėl švelnesnio skonio vaisiai patrauklūs ir tiems, kurie nori juos ragauti šviežius.
Liaudies medicinoje putino uogos bei žievė naudotos nuo seno. Vis dėlto jų nereikėtų vertinti kaip vaistų ar savarankiško gydymo priemonės. Mityboje jos gali būti įdomus sezoninis produktas, tačiau sveikatos problemų sprendimui reikėtų rinktis patikimus medicinos patarimus.
Kodėl verta auginti šį krūmą
- Uogos sunoksta vėliau nei daugelio kitų sodo augalų
- Subrendusios kekės gali ilgai išsilaikyti ant šakų
- Nuskintos sveikos kekės tinkamomis sąlygomis laikosi ilgiau
- Krūmas greitai auga ir gana anksti pradeda derėti
- Žydėdamas putinas puošia sodą baltais žiedynais
- Ryškios uogos suteikia spalvų vėlyvo rudens peizažui
Putinas ypač tinka tiems, kurie nori ne tik derliaus, bet ir dekoratyvaus augalo. Jo žiedai, lapai ir vaisių kekės keičia sodo vaizdą skirtingais metų laikais. Be to, augalas nėra reiklus vien dėl to, kad jo uogos dažnai naudojamos perdirbimui.
Į ką atkreipti dėmesį prieš sodinant
Didžiausias trūkumas yra amarai. Jie gali apnikti jaunus ūglių galiukus ir iškraipyti lapus. Todėl krūmą reikia reguliariai apžiūrėti, ypač pavasarį, kai kenkėjų kolonijos pradeda sparčiai plisti.
Kitas nepatogumas yra stambi kauliuko dalis uogos viduje. Dėl jos putino vaisiai ne visiems patogūs valgyti švieži. Tai viena priežasčių, kodėl dažnai pasirenkamas perdirbimas, kai sultys ar masė atskiriamos nuo kietesnių dalių.
Krūmui taip pat reikės vietos, nes jis gali išaugti gana platus. Sodinant verta numatyti pakankamą atstumą nuo kitų augalų ir pastatų. Jaunus ūglius būtina saugoti nuo amarų, o tankiai augantį krūmą prireikus išretinti.
Kuo skiriasi desertinio skonio veislės
Saldžios putino veislės išvestos tam, kad sumažėtų įprastas kartumas ir uogos būtų malonesnės ragauti. Jų skonis paprastai švelnesnis, saldesnis, o rūgštumas ne toks ryškus kaip laukinio putino vaisių.
Vis dėlto net ir desertinio tipo uogos išlaiko būdingą putino aromatą bei skonio išskirtinumą. Todėl prieš sodinant verta pasidomėti konkrečios veislės savybėmis, derėjimo laiku ir atsparumu ligoms bei kenkėjams.
Saldžios putino veislės gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori dekoratyvaus krūmo ir derliaus, tinkamo ne tik uogienėms. Tačiau svarbu prisiminti, kad augalo privalumus lydi amarų kontrolė, didelis krūmo dydis ir kietas kauliukas uogose.