Šiltos lysvės įrengimas gali būti naudingas tiems, kurie nori pavasarį anksčiau pradėti auginti daržoves ar sodinti daigus. Tokia lysvė nuo įprastos skiriasi tuo, kad jos apatiniuose sluoksniuose yranti organika tampa natūraliu šilumos šaltiniu. Dirva greičiau įšyla, todėl augalai gali pradėti augti ir derėti anksčiau.
Šiltą lysvę galima įrengti tiek laikinai, tiek ilgesniam laikui. Laikinos lysvės dažniausiai naudojamos daigams auginti, o vėliau gali būti paliekamos kaip įprastas daržo plotas. Nuolatinės konstrukcijos būna įvairios: įrengiamos tiesiai ant žemės, apjuosiamos lentomis ar kitomis medžiagomis arba iškasamos giliau.
Kaip veikia šilta lysvė
Pagrindinis tokios lysvės principas paremtas kelių sluoksnių sudarymu. Apatinėje dalyje dedamos stambesnės organinės medžiagos, o viršuje formuojamas derlingas dirvožemio sluoksnis, į kurį sodinami augalai. Skildama organika išskiria šilumą, kuri kyla į viršutinį šaknų zonos sluoksnį.
Šiluma ypač praverčia ankstyvą pavasarį, kai įprasta žemė dar būna šalta. Tokiose lysvėse galima auginti daržoves, daigus ir kitus augalus, kuriems svarbus greitesnis startas. Nuolatinės lysvės taip pat gali padėti pratęsti daržininkystės sezoną atvėsus orams antroje vasaros pusėje ar rudenį.
Kokias organines medžiagas galima panaudoti
Šiltai lysvei tinka įvairios sodo atliekos, kurios įprastai liktų nesunaudotos. Į apatinius sluoksnius galima dėti genėjimo likučius, sodo ir uogynų augalų atliekas, piktžoles bei kitą tinkamą organiką. Svarbu, kad medžiagos nebūtų užterštos ligomis ar kenkėjais.
- stambesnės šakos ir augalų likučiai
- genėjimo atliekos
- sodo ir uogakrūmių liekanos
- nežydinčios ir sėklų nesubrandinusios piktžolės
- derlinga žemė viršutiniam sluoksniui
Viršutinis sluoksnis turi būti pakankamai storas, kad augalų šaknys nesiektų dar nesuirusių atliekų. Būtent šiame sluoksnyje augalai gauna drėgmę ir maisto medžiagas, o iš apačios kylanti šiluma sudaro palankesnes sąlygas jų augimui.
Šiltų lysvių privalumai ir trūkumai
Tokios lysvės gali sumažinti mineralinių trąšų poreikį, nes yranti organika palaipsniui papildo dirvą humusu. Be to, atskiroje ir aukščiau įrengtoje lysvėje augalus patogiau prižiūrėti. Dėl greitesnio dirvos įšilimo galima anksčiau pradėti sezoną ir kai kuriais atvejais ilgiau auginti daržoves.
Vis dėlto šiltos lysvės reikalauja daugiau darbo jas įrengiant. Aukščiau pakeltos lysvės greičiau išdžiūsta, todėl jas reikia dažniau stebėti ir laistyti. Karštu oru drėgmė gali būti prarandama ypač greitai. Žiemą organiniuose sluoksniuose taip pat gali apsigyventi pelės ir kiti kenkėjai, todėl verta pasirūpinti apsauga.
Kaip įrengti šiltą lysvę
Patogiausia šiltą lysvę formuoti rudenį, kai sode lieka daug augalinių atliekų. Tuo metu jos spėja pradėti irti dar iki pavasario. Nedidelę laikiną lysvę galima įrengti ir pavasarį, ypač jei ji bus skirta daigams ar trumpesniam auginimo laikotarpiui.
Pirmiausia parenkama saulėta vieta ir nusprendžiama, ar lysvė bus pakelta, įrėminta, ar įgilinta. Tada sluoksniuojamos organinės medžiagos, o viršuje pilama derlinga žemė. Šiltos lysvės įrengimas bus sėkmingesnis, jei sluoksniai nebus palikti pernelyg sausi, o viršutinis dirvožemis bus pakankamai purus augalų šaknims.
Nuolatinė lysvė gali tarnauti kelerius metus. Priklausomai nuo konstrukcijos ir naudojamų medžiagų, jos veiksmingumas išlieka maždaug 5-8 metus. Vėliau organiniai sluoksniai suyra, todėl lysvę galima papildyti nauja organika arba atnaujinti viršutinį dirvožemį.