Rudenį, kai dauguma lapų jau nukritę, sodininkai dažnai galvoja ne tik apie tvarką, bet ir apie kitų metų derlių. Sodo purškimas karbamidu gali būti naudingas ten, kur šį sezoną obelys ar kriaušės sirgo rauplėmis, tačiau vien tik nupurkšti medžius ne visada pakanka.
Didelė dalis infekcijos gali likti nukritusiuose lapuose. Todėl rudeninė priežiūra turėtų būti vertinama ne kaip automatinis darbas kiekviename sode, o kaip priemonė konkrečiai problemai spręsti.
Kur rauplės išgyvena per žiemą
Obelų ir kriaušių rauples sukelia skirtingi grybai, tačiau jų elgesys rudenį panašus. Vasarą jie pažeidžia lapus ir vaisius, o užkrėstiems lapams nukritus, infekcija lieka augalinėse liekanose.
Po lapų kritimo jose pamažu formuojasi smulkūs vaisiakūniai, kuriuose iki pavasario subręsta sporos. Atšilus orams ir prasidėjus lietingam laikotarpiui, jos patenka į orą ir gali užkrėsti jaunus lapelius.
Kuo daugiau ligotų lapų lieka po medžiu, tuo didesnė tikimybė, kad kitą sezoną liga pasikartos. Šaltuoju metų laiku grybelio vystymasis sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja, todėl laukti, kol lapai savaime supus, ne visada verta.
Kada gali padėti karbamidas
Koncentruotas karbamido tirpalas gali slopinti grybelio vystymąsi ant nukritusių lapų. Be to, jis skatina dirvožemio mikroorganizmų veiklą, todėl augalinės liekanos greičiau pradeda irti. Lietaus sliekai taip pat gali aktyviau įtraukti apdorotus lapus į dirvožemį.
Vis dėlto ši priemonė nesunaikina visų sporų. Dalis lapų gali išlikti iki pavasario, tačiau juose infekcijos sukėlėjas paprastai būna silpnesnis, todėl sumažėja ir būsimas užkrato kiekis.
Apdoroti lapus galima iki susidarant pastoviai sniego dangai. Nesvarbu, ar jie dar guli po medžiais, ar jau sukrauti į krūvą. Svarbiausia, kad purškiant būtų apimtos ne tik augalinės liekanos, bet ir medžių kamienai bei šakos.
Ar tokio darbo reikia kiekviename sode
Sodo purškimas karbamidu pirmiausia aktualus tiems vaismedžiams, kurių lapuose ar vaisiuose šiemet buvo matyti rauplių požymių. Liga dažnai pasireiškia alyvuogių spalvos, vėliau parudavusiomis aksominėmis dėmėmis. Pažeisti lapai gali pagelsti ir nukristi anksčiau, o ant vaisių atsiranda tamsesni, šiurkštūs plotai.
Vis dėlto vien pagal vieną dėmelę diagnozės nustatyti nereikėtų. Panašiai gali atrodyti kitos grybinės ligos, saulės nudegimai ar netinkamai atlikto purškimo pasekmės. Patikimiau įvertinti kelis lapus, šakas ir vaisius iš skirtingų medžio vietų.
Jeigu rauplių sode nebuvo arba auginamos atsparios veislės, nukritusius lapus galima kompostuoti ar palikti kaip mulčią. Tokiu atveju papildomas apdorojimas dažniausiai nėra būtinas.
Vien lapų neužtenka kriaušėms
Kriaušių atveju reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę. Rauplių sukėlėjas gali išlikti ne tik nukritusiuose lapuose, bet ir pažeistuose ūgliuose. Todėl sergančias, įtrūkusias ar dėmėtas šakas verta išpjauti ir pašalinti.
Vyšnioms taip pat gali būti naudinga surinkti arba susmulkinti nukritusius lapus, nes juose gali peržiemoti kitos grybinės ligos. Tačiau obelims taikytos schemos nereikėtų aklai perkelti visiems vaismedžiams ir uogakrūmiams, ypač jautresniems augalams.
Negalima pamiršti kaimyninių sodų
Rudeninė priežiūra sumažina infekcijos kiekį jūsų sklype, tačiau ji ne visada apsaugo nuo sporų, atskrendančių iš aplinkinių sodų. Jei netoliese auga stipriai sergančios obelys, pavasarį dalis užkrato gali pasiekti ir jūsų vaismedžius.
Todėl sodo purškimas karbamidu turėtų būti tik viena bendros priežiūros dalis. Ne mažiau svarbu pašalinti ligotus lapus, išpjauti pažeistas šakas ir kitą sezoną stebėti pirmuosius ligos požymius.