Gėlės iš sėklų pakelio dažnai sužavi ryškiomis fotografijomis, tačiau sode augalas gali pasirodyti visai kitoks. Nuotraukoje matomas vienas tobulai pražydęs žiedas, o realybėje svarbu ir visas kerelis, žydėjimo trukmė, atsparumas lietui, karščiui bei tai, kaip augalas atrodo po žydėjimo.
Tai nebūtinai reiškia, kad sėklos buvo prastos. Tiesiog kiekviena rūšis turi savo ypatumų, kuriuos verta įvertinti dar prieš sėjant. Kai kurios gėlės gražiausios tik vakare, kitos greitai nužydi, o trečioms būtina nuolatinė priežiūra.
Matiola dviragė labiausiai atsiskleidžia vakare
Ant pakelio ši gėlė dažniausiai vaizduojama su violetiniais žiedais ir pabrėžiamas stiprus aromatas. Tačiau dieną matiola dviragė gali nuvilti savo kuklia išvaizda. Jos stiebai ploni, lapai siauri, o žiedeliai maži ir dažnai pusiau susiskleidę.
Viskas pasikeičia temstant. Vakare žiedai prasiveria, o aplink pasklinda saldus, intensyvus kvapas. Todėl šį augalą geriausia sodinti prie suoliuko, pavėsinės, tako ar lango, kur juo galima mėgautis vakaro metu. Jei svarbus ir dieninis vaizdas, šalia verta auginti ryškiau žydinčių vasarinių gėlių.
Juodgrūdė greitai pereina į sausų žiedynų etapą
Juodgrūdė, dar vadinama nigelė, primena lengvą mėlyną nėrinį. Vasaros pradžioje ji atrodo labai dekoratyviai, tačiau žiedai ilgai nesilaiko. Po kelių savaičių augalas pradeda formuoti išsipūtusias sėklų dėžutes.
Vieni sodininkai jas laiko gražia puošmena ir naudoja sausoms puokštėms, kitiems toks vaizdas atrodo netvarkingas. Jei norisi ilgesnio žydėjimo, juodgrūdę galima sėti keliais etapais. Ji taip pat tinka mišriam gėlynui, kur vėliau jos tuštesnę vietą uždengia daugiamečiai augalai.
Pilnavidurė petunija sunkiai ištveria ilgą lietų
Pilnaviduriai petunijų žiedai nuotraukose primena mažus bijūnus. Sausu ir saulėtu oru jie iš tiesų atrodo įspūdingai, tačiau po kelių lietingų dienų žiedlapiai sugeria daug vandens, sulimpa ir paruduoja.
Tokias petunijas geriausia auginti vazonuose po stogeliu, pakabinamuose krepšeliuose ar nuo tiesioginių kritulių apsaugotoje vietoje. Reikia reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus, nes jie patys dažnai nenukrinta ir drėgmėje gali pradėti pūti. Atviram gėlynui praktiškesnės smulkiažiedės petunijos.
Saulėgrąžinė eschšolcija užsimerkia debesuotą dieną
Eschšolcija saulėtą dieną sukuria ryškų oranžinių ar geltonų žiedų kilimą. Tačiau vakare, naktį ir apsiniaukus orui jos žiedai susiglaudžia. Todėl kelias dienas trunkantis debesuotumas gali sudaryti įspūdį, kad augalas visai nebežydi.
Tokį elgesį lemia šviesa, o ne augalo problema. Eschšolcija geriausiai jaučiasi saulėtoje, sausesnėje ir laidžioje dirvoje. Pavėsyje ar nuolat drėgnoje vietoje ji dažnai žydės menkiau.
Godetijai nepatinka kaitra, o kvapiajam pelėžirniui reikia priežiūros
Godetijos žiedai primena atlasines azalijas, tačiau jų grožis labai priklauso nuo oro. Vėsesnę vasarą, kai dirva tolygiai drėgna, jos žydi gausiai. Per karščius žiedai būna mažesni, greičiau nuvysta, o aukštesni stiebai po lietaus gali išgulti.
Kvapiojo pelėžirnio pakeliuose dažnai matoma ištisa žydinti siena, tačiau tam reikia atramos, drėgmės ir nuolatinio žiedų skynimo. Jei augalas subrandina daug ankščių, naujų pumpurų formuojasi mažiau. Karštoje vietoje apatinė stiebų dalis greitai nuplinka, todėl šis augalas labiau tinka ten, kur jį galima dažnai prižiūrėti.
Renkantis gėles iš sėklų pakelio verta žiūrėti ne tik į nuotrauką, bet ir į augalo aukštį, žydėjimo laiką, atsparumą lietui bei poreikį saulei. Dar geriau pirmą kartą pasėti nedidelį kiekį ir stebėti, kaip konkreti rūšis elgiasi jūsų sode. Gėlės iš sėklų pakelio gražiausiai atsiskleidžia tada, kai joms parenkama tinkama vieta, o ne tada, kai bandoma bet kokia kaina atkartoti paveikslėlį.