Atėjus rudeniui daugelis sodininkų stengiasi kuo geriau apsaugoti augalus nuo šalčio. Tačiau augalų dengimas žiemai ne visada reiškia storą sluoksnį medžiagų aplink kiekvieną krūmą ar medelį. Netinkamai parinkta apsauga gali sulaikyti per daug drėgmės, skatinti puvimą ir sudaryti palankias sąlygas ligoms.
Žiemos skirtinguose regionuose nevienodos. Vienur vyrauja stiprūs šalčiai ir mažai sniego, kitur dažnos atlydžių bangos, lietus, vėjas ar permaininga temperatūra. Todėl vienodos taisyklės visiems augalams netinka. Svarbu atsižvelgti ne tik į pasirinktą medžiagą, bet ir į augalo poreikius bei vietos sąlygas.
Kuriems augalams iš tiesų reikia apsaugos
Dažniausiai papildomos apsaugos prireikia jauniems, ką tik pasodintiems augalams, jautresnėms veislėms ir augalams, kurių šaknų sistema dar nėra gerai išsivysčiusi. Kai kuriais atvejais reikia saugoti ne tik šaknis, bet ir antžeminę dalį nuo šalčio, sniego svorio, saulės bei išdžiovinančio vėjo.
- Mažai snieguotuose ir šaltuose regionuose augalus verta kuo labiau priglausti prie žemės, kad jie išsaugotų dirvoje likusią šilumą
- Vietose, kur žiemą būna daug sniego, apsauga turi atlaikyti sniego svorį
- Saulėtose ir šiltesnėse vietose svarbu saugotis ne tik šalčio, bet ir perteklinės drėgmės bei saulės spindulių
- Per šlapią žiemą būtina pasirūpinti, kad vanduo nesikauptų virš augalo ir prie šaknų
- Visžalius augalus ir spygliuočius dažnai reikia saugoti nuo žiemos saulės, ypač jei jie auga atviroje vietoje
- Silpnesnę šaknų sistemą turinčius augalus galima apsaugoti mulčiuojant šaknų zoną
Net ir šalčiui atsparūs augalai gali nukentėti nuo nepalankių sąlygų. Jauni sodinukai gali būti pažeisti šalčio, sniego ar vėjo, o jų šaknys dar nėra pakankamai tvirtos. Todėl apsaugą reikėtų vertinti individualiai, o ne aklai kartoti tą pačią schemą visame sode.
Kada augalų dengimas žiemai gali pakenkti
Viena dažniausių klaidų yra per ankstyvas ir per sandarus augalų uždengimas. Jei po danga susikaupia drėgmė, augalas ilgai negauna oro, o temperatūrai svyruojant gali pradėti kaisti ir pūti. Ypač rizikingos vietos, kur žiemos metu kaitaliojasi lietus, atlydžiai ir šaltis.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su jaunais kaulavaisiais, tokiais kaip vyšnios, slyvos ar abrikosai. Jų kamieno pagrindas ir šaknies kaklelis gali pradėti šusti, jei ilgai lieka šlapi. Dėl šios priežasties tokių medelių nereikėtų mulčiuoti tiesiai prie kamieno. Geriau palikti tarpą vandeniui nutekėti ir orui cirkuliuoti.
Kaulavaisiams taip pat netinka vietos, kur kaupiasi vanduo. Juos geriau sodinti šlaituose, aukštesnėse vietose arba suformuotuose kauburėliuose. Perteklinė drėgmė gali būti ne mažiau pavojinga nei šaltis.
Neužmirškite graužikų
Po stora danga augalams gali būti šilčiau, tačiau tokia vieta patraukli ir pelėms bei kitiems graužikams. Jie po apsaugine medžiaga randa prieglobstį, o atšilus orams gali pažeisti jauną žievę.
Jaunų obelų ir kriaušių kamienus galima apsaugoti specialiomis nuo graužikų skirtomis medžiagomis. Tuo tarpu kaulavaisių kamienų apvyniojimas ne visada tinkamas, nes jų žievė ir šaknies kaklelis jautresni ilgai trunkančiai drėgmei.
Jei medelius reikia apsaugoti nuo graužikų, aplink kamieną galima įrengti smulkų tinklelį. Jį reikėtų pritvirtinti taip, kad liktų nedidelis tarpas nuo kamieno, maždaug 5 centimetrų.
Renkantis apsaugą svarbiausia saikas
Geras augalų dengimas žiemai turėtų saugoti nuo konkrečios grėsmės, o ne tiesiog uždengti augalą kuo storesniu sluoksniu. Vienur svarbiausia apsauga nuo šalčio, kitur nuo sniego, saulės, vėjo ar vandens pertekliaus.
Prieš dengiant verta įvertinti, ar augalas tikrai jautrus šalčiui, ar jo vietoje nesikaupia drėgmė, ar danga leis cirkuliuoti orui. Kartais tinkamai parinktas mulčio sluoksnis šaknims yra naudingesnis nei sandariai apvyniotas visas augalas.