Padidėjęs kraujospūdis – dažna ir pavojinga būklė, kuri tyliai sekina širdį, kraujagysles ir visą organizmą. Daugelis žmonių, net ir reguliariai vartodami vaistus, vis tiek jaučia spaudimą svyruojant.
Tačiau yra gera žinia – kai kurios žolelės nuo spaudimo veikia ne ką prasčiau už vaistus. O kai kuriais atvejais – net greičiau.
Šios žolelės ne tik mažina spaudimą, bet ir ramina nervų sistemą, valo kraujagysles, gerina kraujotaką. Taigi, poveikis ne vien momentinis, bet ir ilgalaikis.
Kaip suprasti, kad kraujospūdis pakilęs – ir kada gali padėti žolelės
Dauguma žmonių net nepastebi, kad jų kraujospūdis pakilęs – simptomai gali būti labai subtilūs arba priminti tiesiog nuovargį. Tačiau net nedideli svyravimai, jei kartojasi dažnai, gali varginti organizmą.
Būtent čia žolelės nuo spaudimo gali būti naudinga pagalba – ypač jei simptomai atsiranda retkarčiais, po streso ar intensyvesnio fizinio krūvio, bet dar nereikia rimto gydymo vaistais.
Dažniausi lengvo ar vidutinio padidėjusio spaudimo požymiai:
- Galvos spaudimas ar sunkumas,
- Lengvas svaigimas, ypač keičiant padėtį,
- Juntamas širdies plakimas (be skausmo),
- Paraudę skruostai ar kaklas,
- Padidėjęs jautrumas garsui, šviesai ar stresui,
- Bendras nerimo ar įtampos jausmas be aiškios priežasties.
Jei šie simptomai pasikartoja dažniau nei kartą per savaitę, verta susimąstyti apie žoleles kaip natūralų palaikymą – jos gali padėti švelniai koreguoti būklę ir sumažinti širdies apkrovą.
Veiksmingiausios žolelės nuo spaudimo – nuo pirmos dienos
Ne visada reikia stiprių vaistų, kad kraujospūdis nusileistų. Kai kurios vaistažolės veikia greitai ir švelniai, o organizmui sukelia mažiau streso.
Ypač tinka tiems, kurių spaudimas pakyla reaguojant į stresą, oro permainas ar miego trūkumą. Tokiais atvejais natūralus palaikymas gali būti efektyvus ir saugus.
1. Krapų sėklos – tai viena iš labiausiai vertinamų žolelių nuo spaudimo. Jos turi švelnų raminantį ir šlapimą varantį poveikį, dėl kurio sumažėja skysčių kiekis organizme ir atslūgsta kraujospūdis.
Vartoti galima kaip arbatą – šaukštelį sėklų užplikyti stikline karšto vandens. Gerti 2–3 kartus per dieną mažais gurkšneliais, geriausia tarp valgymų.
2. Putino uogos – veikia kaip natūralus kraujagyslių tonusas reguliatorius. Jose gausu antioksidantų, kurie padeda širdžiai dirbti tolygiau ir slopina spaudimo šuolius.
Galima spausti šviežias sultis arba virti nuovirą iš džiovintų uogų. Rekomenduojama gerti po 1–2 valgomuosius šaukštus per dieną, rytais ir vakarais.
3. Juodųjų serbentų lapai – pasižymi kraujagysles plečiančiu ir lengvai šlapimą varančiu poveikiu. Jie padeda iš organizmo pašalinti perteklinius skysčius, kurie dažnai kelia kraujospūdį, ir tuo pačiu mažina uždegiminius procesus.
Dar daugiau natūralių žolelių spaudimo kontrolei
Lapus galima džiovinti ir vartoti kaip arbatą – vieną šaukštą džiovintų lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 10 min., nukošti. Gerti 1–2 kartus per dieną.
4. Sukatžolė – viena stipriausiai raminančių lietuviškų vaistažolių. Ji tiesiogiai veikia nervinę sistemą, padeda atsipalaiduoti, reguliuoja širdies ritmą, dėl to mažėja įtampinis kraujospūdis.
Rekomenduojama naudoti arbatos pavidalu arba tinktūrą – ypač vakare. Svarbu neviršyti dozės – pakanka 10–15 lašų tinktūros su šiek tiek vandens arba viena arbatos porcija per dieną.
5. Česnakas – viena iš seniausiai žinomų natūralių priemonių širdžiai ir spaudimui. Jo sudėtyje esantys sieros junginiai skatina kraujagyslių atsipalaidavimą, gerina kraujotaką ir mažina uždegimus, dėl ko stabilizuojasi spaudimas.
Geriausias poveikis pasiekiamas vartojant šviežią česnaką – po 1–2 skilteles per dieną. Taip pat galima naudoti česnako tinktūrą ar papildus, jei žalias česnakas sukelia diskomfortą.
6. Gudobelės žiedai ir uogos – tiesiogiai stiprina širdies raumenį, mažina širdies permušimus ir ramina centrinę nervų sistemą. Jų poveikis švelnus, bet ilgalaikis – ypač veiksmingas vyresniame amžiuje ar po didesnio fizinio ar emocinio krūvio.
Naudojamos kaip užpiltinė ar nuoviras – kelis kartus per dieną mažomis porcijomis. Tinka ir ilgalaikiam vartojimui kaip profilaktinė priemonė.
7. Kinrožė (hibiskas) – natūraliai mažina kraujospūdį, veikia kaip kraujagysles plečianti ir antioksidantinė priemonė.
Ji padeda palaikyti normalų širdies ritmą ir sumažinti kraujo spaudimą, ypač jei jis svyruoja dėl streso ar karščio.
Geriama kaip ryškiai raudona rūgštelę turinti arbata – vieną ar du puodelius per dieną. Vengti vartoti tuščiu skrandžiu ar esant žemam spaudimui.
Vaistažolių gali nepakakti – svarbu stebėti organizmą
Nors žolelės nuo spaudimo gali padėti labai efektyviai, svarbu suprasti, kad jos ne visada yra pakankamos. Ypač tais atvejais, kai kraujospūdis smarkiai padidėjęs arba pakilimas pasikartoja nuolat.
Jei po kelių dienų vartojimo spaudimas nesumažėja arba toliau svyruoja, reikėtų pasitarti su gydytoju. Vaistažolės veikia švelniai, bet kartais organizmui reikia ir papildomos, medikamentinės pagalbos.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- Spaudimas pakyla virš 150/100 mmHg ir nesumažėja,
- Jaučiamas stiprus galvos skausmas, pykinimas, regos sutrikimai,
- Širdis plaka netolygiai, atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas,
- Žolelės neveikia net po kelių dienų nuoseklaus vartojimo.
Net jei natūralios priemonės patrauklios ir veiksmingos, svarbiausia – būti atsakingam ir reaguoti laiku.
Žolelės nuo spaudimo gali būti galingas įrankis, bet ne visada vienintelis reikalingas.
Žolelės nuo spaudimo – švelni, bet veiksminga pagalba
Nors gyvename vaistų laikais, natūralių priemonių galia vis dar stebina. Žolelės nuo spaudimo gali būti ne tik pagalba krizės metu, bet ir kasdienė prevencijos priemonė – ypač kai spaudimas svyruoja dėl streso ar gyvenimo būdo.
Jos ramina nervų sistemą, lengvina kraujotaką, skatina skysčių šalinimą ir padeda širdžiai dirbti tolygiai. O tai reiškia, kad poveikis – ne tik greitas, bet ir ilgesnio laikotarpio.
Tačiau kaip ir su viskuo – svarbu saikas, stebėjimas ir pagarba savo kūnui. Jei spaudimas nemažėja, visada geriau kreiptis į specialistus ir ieškoti išsamios pagalbos. Žolelės gali daug, bet jos – dalis visumos, o ne vienintelis kelias.
